Advertisement
Elgetų vaizdavimas Europos dailėje turi senas tradicijas. Jei viduramžių mene elgetas dažniausiai matome kaip antraeilius personažus krikščioniško gailestingumo, žmogaus trapumo, likimo nepastovumo idėjas perteikiančiuose biblinėse ir šventųjų gyvenimo scenose, tai naujaisiais laikais elgetos tampa savarankiška dailės tema. Dailininkų dėmesį elgetos traukė kitoniškumu, kūno deformacija, skurdo ir vargingo klajokliško gyvenimo žymėmis. Skirtingų epochų, šalių ir dailininkų kūriniuose elgetos buvo vaizduojami tiek groteskiškai, žiūrovui sukeliant atstūmimo, įtarumo, pasmerkimo jausmus, tiek realistiškai, iškeliant skaudžias socialines problemas ir sužadinant užuojautą, gailestį, empatiją, tiek romantizuotai, elgetoje įžvelgiant išskirtinę, visuomenės užribyje gyvenančią figūrą – tarpininką tarp gyvųjų ir mirusiųjų, žmogiškojo ir dieviškojo pasaulių. Neretai elgetos atvaizdui buvo suteikiamos ir papildomos simbolinės prasmės. Elgetos, klajūno, vienišo senolio motyvai buvo populiarūs XIX a. Vilniaus dailėje. Ypač dažnai elgetas tapė Aleksandras ir Vincentas Slendzinskiai –iš Lietuvos dailininkų Aleksandras Slendzinskisdaugiausia dėmesio skyrė žemųjų socialinių atstovų vaizdavimui, o jo sūnus Vincentas ne viename kūrinyje pratęsė tėvo pamėgtą temą, gal net labiau nei tėvas susitelkdamas būtent į elgetos motyvą. Paskaitoje bus pristatyta elgetos temos plėtotė Aleksandro ir Vincento Slendzinskių kūryboje, atkreipiant dėmesį į tėvo ir sūnaus kūrinių panašumus ir skirtumus, parodant jų sąsąjas su bendrąja elgetų vaizdavimo Europos dailėje tradicija ir atskleidžiant vietinius ypatumus, atspindinčius Lietuvos socialinio ir politinio gyvenimo realijas bei aktualijas.
🖼️ Aleksandras Slendzinskis. Elgeta kapinėse. 1870. Drobė, aliejus, 45x34, LNDM.
Advertisement
Event venue
Didžioji g. 4, Vilnius, Lithuania
Tickets