Advertisement
IŠŠOKTI SAVO LIGĄŠokio–judesio terapijos ciklas žmonėms, patiriantiems įvairių KŪNO ligų simptomus, ypač kviečiu žmones, gyvenančius su onkologinės ligos patirtimi
Kodėl nusprendžiau sukurti šį ciklą?- nes negaliu ramiai klausytis ir jausti, kiek aplinkų man brangių moterų patiria onkologinės ligos iššūkį. Esu moteris, kurį jau daug metų buriu moterų ratus, jaučiuosi atsakinga veikti, jei suprantu, kad galiu būti naudinga. Tai mano atsakas su kažkokiu vidiniu vedimu, kurio šiandien gal dar negaliu paaiškinti, tačiau kuriu šį ciklą, lyg negalėčiau viduje pasipriešinti impulsui. Todėl kviečiu jungtis mielas moteris, kurios ieško, visų pirma, atsakymų savyje ir nori įjungti savo vidinius resursus, ne "iššokti savo ligą", bet sukurti naują santykį su savimi, liga ir gyvenimu. Pavadinimą pasirinkau aiškumui - kad būtų lengviau pastebėti toms moterims, kurioms šiandien tai aktualu.
Kiekvieną dalyvę norėčiau pažinti individualiai, todėl prašysiu paskambinti man ir tuomet registruotis. Mano tel. +37068718898, rašyti galite el.paštu [email protected]
IŠŠOKTI SAVO LIGĄ
Ar galima su savo liga ne tik kovoti, bet ir su ja kalbėtis? Ar galima išgirsti tai, ką apie save pasakoja kūnas, kai žodžių nebeužtenka? O gal galima ligos patirtį išjudinti, iššokti, nupiešti ir paversti kūrybiniu procesu?
Šie klausimai daugiau nei prieš penkiasdešimt metų tapo vienos iškiliausių ** amžiaus šokio menininkių Annos Halprin gyvenimo dalimi.
Anna Halprin buvo ne tik šokėja ir choreografė. Ji tapo viena iš žmonių, kurie iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas gali būti šokis. Jos kūryboje šokis pamažu išėjo iš scenos į žmogaus gyvenimą – į kūną, santykius, gamtą, bendruomenę, ligą ir gijimo procesą.
1972 metais Anna, būdama 51 metų, susirgo vėžiu.
Tačiau ypatinga buvo ne tik pati diagnozė. Ypatinga buvo tai, kaip ji apie savo ligą sužinojo.
„Aš nupiešiau savo naviką“
Tuo metu Anna jau tyrinėjo ryšį tarp judesio, vaizdinių ir piešimo. Ji pastebėjo, kad kartais tai, ko žmogus negali išreikšti žodžiais, gali pasirodyti per kūną, spontanišką judesį ar vaizdinį.
Vieno tokio proceso metu ji nupiešė tamsų, pilką darinį savo pilvo ir dubens srityje.
Ji pati nežinojo, ką tas vaizdas reiškia. Tačiau pajuto, kad turi į jį atkreipti dėmesį. Ji nuėjo pas gydytoją.
Tai, ką buvo nupiešusi, pasirodė esąs vėžinis navikas.
Vėliau ji pasakojo: „Aš atradau, kad sergu vėžiu per savo šokį. Galbūt galiu jį ir išgydyti per savo šokį.“
Šio teiginio nereikėtų suprasti kaip medicininio pažado. Anna pati buvo gydoma mediciniškai, o jos patirtis nėra įrodymas, kad šokis gali išgydyti vėžį.
Tačiau jos klausimas buvo nepaprastai svarbus:
Ką dar galiu padaryti pati? Kaip galiu dalyvauti savo gijimo procese? Kaip galiu išreikšti tai, kas vyksta manyje?
Kai liga sugrįžo
Navikas buvo pašalintas chirurginiu būdu. Tačiau maždaug po trejų metų liga pasikartojo. Ir tada Anna nusprendė savo santykį su liga tyrinėti per šokį.
Ji sukūrė vieną iš labiausiai žinomų savo asmeninių procesų – „Dark Side Dance“, savo „tamsiosios pusės“ šokį.
Ji šoko ne tam, kad sukurtų gražų spektaklį.
Ji šoko tam, kad susitiktų su tuo, ko labiausiai bijojo.
Su pykčiu.
Su baime.
Su bejėgiškumu.
Su mirties galimybe.
Su savo kūnu.
Su savo „tamsiąja puse“.
Ji kūrė savo autoportretą, judėjo priešais jį, leido kūnui reaguoti, keitė judesį, stebėjo vaizdinius ir iš jų kūrė naują judesį.
Tai buvo ne choreografija, kurią reikėjo išmokti.
Tai buvo asmeninis kūno dialogas su gyvenimu.
Anna vėliau savo patirtį apibūdino kaip labai svarbų posūkį savo gyvenime. Viename interviu ji sakė, kad vėžys jai buvo tarsi „enlightenment at gunpoint“ – „nušvitimas, kai ginklas įremtas į smilkinį“.
Liga privertė ją sustoti ir iš naujo paklausti:
Kam aš šoku?
Ši Anos Halprin mintis tapo viena iš svarbiausių jos kūrybos frazių:
„Before I had cancer, I lived my life in service of dance, and after I had cancer, I danced in the service of life.“
Lietuviškai:
„Prieš vėžį gyvenau tarnaudama šokiui, o po vėžio šokau tarnaudama gyvenimui.“
Man atrodo, kad šioje frazėje slypi visa jos patirties esmė.
Šokis nebėra apie tai, kaip atrodo kūnas.
Nebėra apie techniką.
Nebėra apie gražų judesį.
Jis tampa apie gyvenimą, kuris vyksta šiame kūne.
Ne „teisingai šokti“, o atrasti savo judesį. Anna Halprin nesiekė mokyti žmogaus konkrečių judesių.
Ji sakė: „Aš stengiuosi pasakyti žmonėms, ką daryti, bet ne kaip tai daryti.“
Kiekvienas žmogus turi savo kūną, savo istoriją, savo vaizdinius ir savo būdą judėti. Todėl jos metodas nesiekė įsprausti žmogaus į iš anksto paruoštą judesio formą.
Tai ypač svarbu žmogui, gyvenančiam su onkologine liga.
Kai liga daug ką atima – kontrolės jausmą, saugumo pojūtį, pasitikėjimą kūnu – kūrybinis judesys gali tapti erdve, kurioje galima vėl patirti:
„Aš galiu rinktis.“
„Aš galiu jausti.“
„Aš galiu judėti taip, kaip šiandien galiu.“
„Mano kūnas nėra tik mano ligos kūnas.“
Judesys – piešinys – vaizdinys – judesys
Anna Halprin savo darbe jungė kelias išraiškos formas: judesį, spontanišką piešimą, vaizdinius, žodžius, gamtą, ritualą ir bendruomenę.
Vienas svarbiausių principų buvo leisti tam, kas vyksta kūne, tapti vaizdiniu.
O tai, kas atsiranda piešinyje, vėl grąžinti į kūną.
Pajusti. Nupiešti. Išjudėti. Pažvelgti. Vėl pajusti.
Tai nėra bandymas „iššifruoti“, ką reiškia kiekvienas piešinio simbolis. Tai yra kvietimas patirti.
Ir tada atsiranda labai svarbus klausimas
Jeigu mano liga galėtų judėti – kaip ji judėtų?
Jeigu mano baimė turėtų kūną – kaip ji atrodytų?
Jeigu mano pyktis galėtų šokti – koks būtų jo judesys?
Jeigu mano kūnas galėtų pasakyti vieną sakinį – ką jis pasakytų?
O jeigu šalia ligos atsirastų dar viena mano dalis –
ta, kuri nori gyventi, kvėpuoti, mylėti, kurti, juoktis ir būti – kaip ji judėtų?
Tai ir yra vieta, kurioje šokis gali tapti pagalba sau.
Ne išgydyti ligą. O išgirsti save joje. Labai svarbu atskirti šiuos dalykus.
Šokio–judesio terapija nėra vėžio gydymo metodas ir nepakeičia medicininio gydymo.
Tačiau žmogus nėra vien diagnozė.
Gyvenant su liga iškyla daugybė klausimų, kuriems ne visada yra vietos medicininėje konsultacijoje:
Kaip priimti pasikeitusį kūną?
Kaip išbūti baimę?
Kur dėti pyktį?
Kaip susigrąžinti gyvybingumo pojūtį?
Kaip išreikšti tai, ko negaliu pasakyti?
Kaip išlikti savimi, kai liga tampa tokia didele gyvenimo dalimi?
Kaip atrasti savo vidinę galią ir pasirinkimą?
Čia gali atsirasti judesys.
Ne tam, kad apsimestume, jog ligos nėra.
O priešingai – kad galėtume saugiai susitikti su tuo, kas yra.
Anna Halprin gyveno dar beveik penkis dešimtmečius
1972 metais susidūrusi su vėžiu, Anna dar beveik penkiasdešimt metų tęsė savo kūrybinį ir pedagoginį darbą.
Ji įkūrė Tamalpa Institute, o jos ir dukros Darios Halprin plėtotas Life/Art Process® tapo savita judesio, vaizdinio, piešimo ir gyvenimo patirties tyrinėjimo sistema.
Anna Halprin "iškeliavo" 2021 m. gegužės 24 d., būdama 100 metų. Ji šoko ir kūrė iki labai garbaus amžiaus – dar būdama aštunto dešimtmečio pabaigoje aktyviai pasirodydavo ir mokė.
Jos gyvenimas tapo įrodymu ne apie tai, kad šokis „nugalėjo vėžį“.
Jis tapo įrodymu apie ką kita:
kad žmogus gali išlikti kūrėju net tada, kai gyvenimas tampa labai sunkus.
Kad net ligos akivaizdoje žmogus gali ieškoti santykio su savo kūnu.
Kad galima ne tik būti gydomam, bet ir aktyviai dalyvauti savo vidiniame gyvenime.
Kad kūnas gali būti ne tik skausmo ir ligos vieta.
Kūnas gali vėl tapti gyvenimo vieta.
Kartais ligai skiriame visus savo žodžius.
Kalbame apie tyrimus.
Rezultatus.
Gydymą.
Procedūras.
Vaistus.
Tačiau yra dar viena kalba, kuria galime kalbėtis su savimi.
Kūno kalba.
Šiame cikle kviesčiau ne „šokti apie vėžį“.
Ir ne „iššokti vėžį“ kaip būdą jį išgydyti.
Kvieščiau išjudinti savo ligos patirtį.
Pažvelgti, kaip ji gyvena mano kūne.
Sutikti savo baimę.
Pyktį.
Liūdesį.
Bejėgiškumą.
Gyvybingumą.
Viltį.
Ir galbūt atrasti tai, kas vis dar yra manyje nepaisant ligos.
Čia nereikia mokėti šokti.
Nereikia būti lanksčiai.
Nereikia būti fiziškai stipriai.
Nereikia gražiai judėti.
Nereikia nieko įrodyti.
Kiekvienas judesys gali būti toks, kokį šiandien leidžia kūnas.
Kartais tai gali būti vos keli pirštų judesiai.
Kvėpavimas.
Lėtas rankos pakėlimas.
Virpėjimas.
Sėdėjimas.
Ėjimas.
Garsas.
Spontaniškas piešinys.
Arba visiškas nejudėjimas.
Mes mokysimės klausytis.
Ir leisti kūnui kalbėti savo kalba.
Galbūt vieną dieną savo ligą pavyks ne tik papasakoti.
Galbūt ją pavyks nupiešti.
Galbūt išjudinti.
Galbūt iššokti.
Galbūt pažvelgti į ją iš kitos pusės.
Ir galbūt šalia ligos vėl pamatyti save.
Gyvą. Jaučiančią. Kūrybingą. Judančią. Gyvenančią.
Anna Halprin paliko mums labai paprastą, bet galingą klausimą:
„Ką galiu padaryti su tuo, kas man nutiko?“
Ne „kodėl tai nutiko man?“
Ne „kaip turėčiau jaustis?“
Ne „kaip turėčiau šokti?“
O:
„Ką galiu su tuo sukurti?“
Galbūt nuo šio klausimo ir prasideda kita kelionės dalis.
Ne kova su savimi.
O susitikimas su savimi.
Ne ligos neigimas.
O gyvenimo susigrąžinimas.
Ir galbūt tada šokis tampa ne tuo, ką žmogus daro scenoje.
Šokis tampa tuo, kaip žmogus grįžta į gyvenimą.
„IŠŠOKTI SAVO LIGĄ“
Šokio–judesio terapijos ciklas pagalbos sau ir savo kūnui tema.
Su Ramune Dhara, www.patyrimoratas.lt
Šokio–judesio terapeute (menų terapijos magistre) turinčią 24 metų patirtį terapiniame darbe (geštalto terapija), meditacijos ir jogos mokytoja.
Šis ciklas nėra medicininis onkologinės ligos gydymas ir nepakeičia gydytojų paskirto gydymo. Tai papildoma patyriminė erdvė savęs pažinimui, emocijų išraiškai, kūno sąmoningumui, kūrybai ir savipagalbai (vedant patyrusiai vedlei).
Ciklas apima 8 vakarinius užsiėmimus ketvirtadieniais 18 -20.30 val. ir baigiamąjį 2 dienų seminarą patyrimų erdvėje Chandrashila, Vilniuje, lapkričio 28 - 29 dienomis.
registracija visam ciklui:
mokestis už 8 užsiėmimus - 240 eur, 2 dienų seminaro mokestis - 140 eur. Mokant už visą ciklą (užsiėmimai + seminaras), taikoma nuolaida - 350 eur.
POLA KORTELĖS TURĖTOJAMS - VISO KURSO NUOLAIDA 35 proc., t.y - 227,5 eur.
registracija yra patvirtinama, gavus apmokėjimą - prieš kursą.
Dėkoju.
Duomenys pavedimui
Ramunė Andrijauskė
Swedbank
A. s. LT 107300010083520562
Kviečiu skambinti, susitikti pokalbiui iki ciklo (rugsėjo mėnesį).
Ramunė.
Advertisement
Event venue
Chandrashila patyrimų erdvė, J. Basanavičiaus gatvė 29a, LT-03109 Vilnius, Lietuva, Vilnius, Lithuania
Tickets
Concerts, fests, parties, meetups — all the happenings, one place.