Advertisement
𝐊𝐀𝐔𝐍𝐀𝐒 – 𝐋Ė𝐋𝐈𝐍Ė𝐒 𝐀𝐍𝐈𝐌𝐀𝐂𝐈𝐉𝐎𝐒 𝐋𝐎𝐏Š𝐘𝐒, 𝐏𝐀𝐒𝐀𝐔𝐋𝐈𝐎 𝐈𝐑 𝐄𝐔𝐑𝐎𝐏𝐎𝐒 𝐊𝐈𝐍𝐎 𝐊𝐔𝐋𝐓Ū𝐑𝐎𝐒 𝐋𝐎𝐁𝐈𝐒Vladislavas Starevičius – Europos Waltas Disney'us, animacinio kino pionierius – šiemet Kaunui pelnė Europos kino kultūros lobio statusą, nes būtent čia eksperimentuodamas su kino kamera ir vabzdžiais išrado naują kino formą – tūrinę animaciją.
Starevičių savo kino istorijos dalimi laiko lenkai, rusai ir prancūzai, tačiau Starevičiaus integracija į Lietuvos nacionalinio kino istorijos naratyvą vis dar kukli, nors, kaip sako jo anūkė ir paveldo puoselėtoja Léona Béatrice Martin-Starewitch, „Mano senelis, jo kūryba priklauso visam pasauliui. Bet jis kilęs iš Lietuvos, iš Kauno, kuris tada buvo nedidelis miestas, tačiau jame susiformavo mano senelio žmogiškos vertybės, svarbios iki šiol visame pasaulyje“. Nepaisant tarptautinės reikšmės, Lietuvoje Starevičius tebėra menkai žinomas. Jo biografiją komplikuoja daugiakultūrė kilmė ir valstybių sienų neribota gyvenimo ir kūrybos istorija. Turime didžiuotis ir prisiminti, kad garsusis kino išradėjas užaugo ir genialiu menininku tapo bei pirmuosius pasaulyje lėlinės animacijos filmus sukūrė būtent Kaune, taip paversdamas šį miestą tūrinės animacijos lopšiu.
RUGSĖJO 30 D. 19:00
📍 KINO CENTRE „ROMUVA“
𓆤 GRAŽIOJI LUKANIDA
1910 m., 10 min.
Meilės ir pavydo istorija, kurios herojai – vabalai. Vienas pirmųjų V. Starevičiaus lėlinės animacijos filmų, pirmasis išlikęs iki šių dienų, manoma, jog nufilmuotas Kaune. Filmas atskleidžia jo novatorišką gebėjimą netikriems vabzdžiams suteikti įtikinamą judesį ir charakterį.
𓆧 KINEMATOGRAFO OPERATORIAUS KERŠTAS
1912 m., 12 min.
Filmas parodijuoja to meto populiarias bulvarines melodramas. Istorija pasakoja apie vabalų sutuoktinių porą, kurios abu nariai yra neištikimi. Apgautas kinematografo operatorius žiogas nufilmuoja jų išdavystę ir parodo šį vaizdą kino teatre, stebint visai salei. Tai vienas iš ankstyviausių savirefleksyvaus kino pavyzdžių, kuriame režisierius tyrinėja kino klišes.
𓃥 ŠUNELIS TALISMANAS
1933 m., 37 min. Kurtas kartu su Kaune gimusia dukra Irene Starewicz.
Sergantis vaikas svajoja paragauti sultingo apelsino, tačiau nepasiturinti žaislų siuvėja mama negali šio noro išpildyti. Į pagalbą leidžiasi mielas pliušinis šunelis, pasiryžęs surasti brangų vaisių. Jo kelionė šurmuliuojančio miesto gatvėmis tampa nepaprastu nuotykiu, kupinu pavojų, netikėtumų ir atkaklaus siekio išpildyti vaiko svajonę.
🎶 FILMAMS AKOMPANUOS: Pavelas Pavlosyuk – kompozitorius ir profesionalus nebyliojo kino pianistas, kilęs iš Ukrainos.
Programą pristato Kino kultūros asociacija (KKA) ir ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Renginio partneriai: Kauno miesto savivaldybė, AVAKA ir kino centras „Romuva“.
🎟️ Įė𝐣𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐥𝐚𝐢𝐬𝐯𝐚𝐬, 𝐥𝐢𝐤𝐮𝐬 𝐯𝐚𝐥𝐚𝐧𝐝𝐚𝐢 𝐢𝐤𝐢 𝐫𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐢𝐨 𝐑𝐨𝐦𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐤𝐚𝐬𝐨𝐣𝐞 𝐛𝐮𝐬 𝐝𝐚𝐥𝐢𝐧𝐚𝐦𝐢 𝐧𝐞𝐦𝐨𝐤𝐚𝐦𝐢 𝐛𝐢𝐥𝐢𝐞𝐭𝐚𝐢.
𓆣 𝐃𝐀𝐔𝐆𝐈𝐀𝐔 𝐀𝐏𝐈𝐄 𝐕𝐋𝐀𝐃𝐈𝐒𝐋𝐎𝐕Ą 𝐒𝐓𝐀𝐑𝐄𝐕𝐈Č𝐈Ų
Lenkų šeimoje Maskvoje gimęs Vladislovas Starevičius po motinos mirties augo pas gimines Kaune, kur susidomėjo fotografija ir pradėjo pirmuosius kino bandymus. Su Kauno muziejui patikėta kamera jis nufilmavo pirmąjį šalies dokumentinį filmą „Virš Nemuno“. 1910 m. Starevičius sukūrė pirmąjį pasaulio kino istorijoje lėlinės animacijos filmą „Elniaragių kova“, kuris, deja, neišliko, tačiau tais pačiais metais Kaune nufilmuotas „Gražioji Lukanida“ jam atnešė tarptautinę šlovę. Nuo to laiko jo filmai buvo rodomi visame pasaulyje, o kūryba įkvėpė mums gerai žinomus režisierius Timą Burtoną, Wesą Andersoną, Waltą Disney’jų.
Naujos kino rūšies atsiradimą iš dalies lėmė tai, kad Starevičių ypač domino entomologija. Jis rinko vabzdžius ir bandė filmuoti siužetus iš jų gyvenimo, tačiau tuometinės kino lempos buvo per kaitrios ir jo „aktoriai“ tiesiog „iškepdavo“, nespėję atlikti vaidmenų. Todėl Starevičius pradėjo kurti tikroviškus vabzdžių modelius ir juos animuoti. Taip gimė entomologiniai filmai „Laumžirgių gyvenimas“, „Vabalai – skarabėjai“, o vėliau ir animuoti „Elniaragių kova“ bei „Gražioji Lukanida“, dėl kurių Starevičius buvo pramintas „vabzdžių dresuotoju“, nes nesuprantama stop kadro technika vertė žmones tikėti, kad filmuose iš tiesų vaidina dresuoti vabzdžiai.
Eksperimentai greitai peržengė vabzdžių pasaulio ribas ir jo biografiją papildė epitetai „kino alchemikas“, „kino išradėjas“. Starevičius nuolat ieškojo naujų kino raiškos galimybių: eksperimentavo su juostos ekspozicija, spalva, optiniais efektais ir montažu. Vėliau jis pradėjo kurti sudėtingas lėles, galinčias atlikti tikslius judesius ir mimiką, pats save laikė ne animatoriumi, o marionečių meistru.
Maskvoje, kur gyveno nuo 1912 m., kūrė ne tik animacinius, bet ir vaidybinius filmus. Po 1917 m. revoliucijos su šeima pasitraukė į Prancūziją ir netoli Paryžiaus įkūrė savo studiją, kurioje prie filmų kūrybos prisidėjo visa šeima – žmona Anna ir dukterys Irene bei Jeanne.
Vienas reikšmingiausių jo filmų – „Lapinas Reinekis“ (1937), sukurtas pagal Goethe’s kūrinio motyvus – pirmasis ilgo metro animacinis filmas pasaulyje, pasirodęs keliais mėnesiais anksčiau nei Walto Disney’aus „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Disney’us labai vertino kūrybinį Starevičiaus talentą ir jo techninę pažangą. Nepriimdamas pasiūlymų dirbti JAV, Starevičius pasirinko nepriklausomybę ir iki gyvenimo galo kūrė savo studijoje greta Paryžiaus kartu su šeima.
Šiandien nemaža jo kūrybos dalis yra prarasta arba išlikusi tik fragmentais. Starevičiaus anūkė Léona Béatrice Martin-Starewitch ir jos vyras François Martinas rūpinasi išlikusių filmų bei lėlių saugojimu, restauravimu ir sklaida.
Advertisement
Event venue
Kauno kino centras Romuva, Laisvės alėja 54, LT-44246 Kaunas, Lietuva, Kaunas, Lithuania
Tickets
Concerts, fests, parties, meetups — all the happenings, one place.