Advertisement
Atidarymas: balandžio 2 d. 18.00 val.Paroda veiks: balandžio 2 - 24 d.
---
Kęstučio Vasiliūno netikėtos parabolės ir metaforų galia
Vieni menininkai parodas daro beveik “sinchroniškai”, rutiniškai, kas pora metų arba dar dažniau. Kęstutis Vasiliūnas turi kardinaliai skirtingą nuostatą.
Jo parodos neatsiranda šiaip sau, tiesiog prisikaupus nerodytų darbų arba kokio nors eilinio jubiliejaus proga. Jam reikalingas autentiškas dvasinis, moralinis stimulas, nors kartais prisideda ir atkaklus kuratoriaus įkalbinėjimas, bet tai trunka ganėtinai ilgai…
Kaip pats Kęstutis minėjo, kad šiuolaikinis religinis menas retai ką intriguoja, kai nėra kažkokios paslėptos ar šokiruojančios intrigos, tokiuose kūriniuose nerandama savigyros, erotikos elementų, šokiruojančios ekscentrikos. Tai visai kito emocinio, dvasinio lauko kūriniai, kuriuose tarsi keliaujama laiku, istorijos, dailės istorijos puslapiais, susiejant gerai atpažįstamus, ikoninius vaizdinius, artefaktus su šios dienos aktualijomis, dirgikliais ir nerimu.
Tipografinis afišos, užsklandų stilius ir parodos pavadinimas “Goya 1808-2026” gali kelti ir sumišimo jausmą, nes vizualiai nesufleruoja, kokie tai bus kūriniai, o ir diskursas į XVIII-XIX a. sandūros įžymųjį Ispanijos tapytoją gali kelti dar daugiau klausimų. Šai jums, žiūrovai, ir intriga.
Madrido (Ispanija) El Prado muziejuje kabo Francisko Goya paveikslas “1808 gegužės trečioji Madride” nutapytas 1814 m., jau pasibaigus Napoleon Bonaparte kariuomenės invazijai ir žiaurumams engiant ispanus.
Šis tragiškos tematikos ir dramatiškas, itin ekspresyvus paveikslas įamžino Madrido sukilimo prieš okupantus dalyvių egzekuciją. Kokios emocijos neįtikėtinai įtaigiai pasitinka žiūrovą? Napoleono karių žiaurumą simbolizuoja egzekutorių nuasmeninimas, visas dėmesys kreipiamas į sušaudomus didvyrius, kurių figūrose atsispindi baimė, ryžtas kovoti ir malda pirieš paskutinį atodūsį. Centre sukilėlis baltais marškiniais, ištiesęs rankas kaip nukryžiuotasai Jėzus Kristus. Jis pasitinka mirtį, bet nepraranda tikėjimo ir tiki atpirkimu… Kiekviename dailės istorijos vadovėlyje ar monografijoje, skirtoje F. Goya, ši kompozicija ir pagrindinis jos akcentas, vyras baltais marškiniais, yra traktuojama būtent taip. Tai pasipriešinimo, fideizmo, atsidavimo ir pasiaukojimo simbolis, prilygintinas Jėzaus Kristaus kančiai ant kryžiaus.
Parodoje pamatysime ir konkrečią nuorodą į šį programinį kūrinį, kuris kaip inspiracijos šaltinis buvo pradžia K. Vasiliūno savitai karo žiaurumų interpretacijai. Moderniai ekipiruoti kariai vėl nusitaiko į Nukryžiuotąjį, kuris simbolizuoja visus kenčiančius neteisinguose ir brutaliuose karuose, kenčiančius, bet neprarandančius vilties, kad tai pasibaigs. Ukrainoje invaideriai žudo nekaltus žmones, degina cerkves ir tiesiogine prasme šaudo į Nukryžiuotąjį jau sugriautų cerkvių altoriuose. Tokia dabartis, kurią galima “iliustruoti” ir 1814 m.paveikslu, nes niekas nesikeičia, nesikeičia per amžius, nes brutali, laukinė jėga taikosi į viską, net ir į šventus paveikslus, moteris, vaikus. Tai mums, XXI a. žmonėms, neleidžia užmigti, nes mintyse įkyriai sukasi ratu bėgančios mintys, kad karas, karas, nesibaigiantis karas, žūsta žmonės ir itin baugu dėl ateities…
1808 m. Napoleonmetis Ispanijoje, 2026 m.tebesitęsiantis karas Ukrainoje ir vėl prasidėjęs Artimuosiuose Rytuose, narkotikų kartelių karai Lotynų Amerikoje.Kada pasibaigs šitie žiaurumai, matyt, kad niekada, nes žmogaus prigimtis gana nenuspėjama…
Kęstutis mums “kalba” gana paprastomis metaforomis, taip gal netikėtai parabolių pagalba nukeldamas į devynioliktą amžių, El Prado muziejaus ekspoziciją, naudodamas žodžių, skaičių maišatį (mashup’ą), bet ta kalba tikrai suprantama kiekvienam, net nemačiusiam Goya paveikslo. Menininkas dažnai pasitelkia ikoninių meno kūrinių citatas, naudoja jas kaip vaizdines, mintį papildančias metaforas. Ar ta būtų Diurerio, ar Goya gerai atpažįstami kūriniai, ar lietuvių meistrų išdrožtas smūtkelis, krucifiksas, visa tai pasitelkiama sustiprinti minčiai, nes žmonės raiškiau reaguoja į atpažįstamus simbolius, menines klišes etc.
Kęstučio Vasiliūno atspaustas pano, instaliacijos detalės apeliuoja į žmogiškumą, į dvasingumą, proto prašviesėjimą per Dievo apvaizdą, Dievo paveikslą, nutapytą ar įsivaizduojamą. Tai tarsi šūksnis tyruose, bet gal priverčiantis susimąstyti, pajausti kitų skausmą ir karo neteisybes, melsti taikos, kad nors trumpam, kuriam laikui nutiltų tie karai, kurie mums neleidžia sapnuoti ramių sapnų. Bus Velykos, Jėzus Kristus prisikels ir gal vėl turėsime taikos viltį!
Parodos kuratorė Vaidilutė Brazauskaitė-L.
Advertisement
Event Venue
Pilies g. 44/Latako g. 2, 01124 Vilnius, Lithuania, Pilies gatvė 42, LT-01123 Vilnius, Lietuva, Vilnius, Lithuania
Tickets
Concerts, fests, parties, meetups - all the happenings, one place.
