Advertisement
Upė Vilniuje visais laikais buvo ne tik gamtos, bet ir miesto istorijos dalis. Balandžio 17 d. 16 val. kviečiame Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną paminėti Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje (Stiklių g. 4). Pranešimą „Užtvankos: žmogaus bandymas suvaldyti vandenį“ skaitys istorikė, paveldosaugininkė, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Alina Borzenkaitė. Prašytume apie savo dalyvavimą informuoti: [email protected]
Užtvankos – vienas seniausių būdų suvaldyti ir įdarbinti vandenį. Nuo paprastų medinių, žemių ar akmenų konstrukcijų iki sudėtingų gelžbetoninių hidrotechninių sistemų jos keitė kraštovaizdį, darė įtaką ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui. Tai ne tik technologijos istorija, bet ir pasakojimas apie žmogaus santykį su viena nenuspėjamiausių gamtos jėgų.
Pasaulyje užtvankos statomos jau tūkstantmečius – nuo ankstyvųjų bandymų kaupti lietaus vandenį dykumose iki milžiniškų šiuolaikinių projektų, galinčių aprūpinti elektra ištisus regionus. Jų paskirtis visada buvo panaši: kaupti ir paskirstyti vandenį, reguliuoti srautus, saugoti nuo potvynių, užtikrinti drėkinimą ar net sudaryti sąlygas laivybai.
Lietuvoje užtvankų istorija glaudžiai susijusi su vandens malūnais, kurie pradėti statyti dar XIV a. ir tapo svarbiais vietos ekonomikos centrais. Jie buvo naudojami ne tik grūdams malti, bet ir vilnai apdirbti, popieriui, metalui, medienai ar net parakui gaminti. Vėliau ši technologija peraugo į hidroenergetiką – nuo pirmųjų bandymų XIX a. iki tarpukario ir sovietmečio hidroelektrinių plėtros.
Kartu tai ir nuolatinių iššūkių istorija. Dėl užtvankų buvo keičiama natūrali upių tėkmė, dėl nesutvarkytų užtvankų buvo užliejami ištisi plotai ir nuplaunami statiniai, kildavo konfliktai tarp kaimynų, buvo trikdoma žuvų migraciją. Dėl šių priežasčių užtvankų statyba ir priežiūra buvo griežtai reglamentuojama nuo Lietuvos Statutų laikų.
Šiandien dalis užtvankų laikomos kultūros paveldu – jos liudija technologinę pažangą ir kraštovaizdžio formavimą. Tačiau kartu jos kelia ir aktualius klausimus: ar užtvankos yra tvarus sprendimas ateičiai, ar vis dėlto jos daro negrįžtamą poveikį ekosistemoms? Kaip dera paveldosauga su aplinkosauga?
Pranešime bus apžvelgta užtvankų raida pasaulyje ir Lietuvoje – nuo seniausių pavyzdžių iki šiuolaikinių hidroelektrinių, aptarti jų tipai, funkcijos ir reikšmė bei pristatomi Lietuvos hidrotechninio paveldo išsaugojimo iššūkiai.
Erdvės prieinamos judantiems vežimėlio pagalba.
Daugiau informacijos:
Jurga Jackevičiūtė-Meškienė +370 663 53322
---
Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse ir kt.
Viršelyje panaudotas 1931 m. atvirlaiškio vaizdas (LIMIS) iš Lietuvos aciacijos muziejaus (LAM VF 184).
Advertisement
Event Venue
Stiklių g. 4, LT 01131 Vilnius, Lithuania, Stiklių gatvė 4, LT-01131 Vilnius, Lietuva, Vilnius, Lithuania
Tickets
Concerts, fests, parties, meetups - all the happenings, one place.
