Name: Oratorija GAILESTINGUMO ALTORIUS
Start: 2026-04-11T18:00:00+03:00
Location: Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra

Algirdas Martinaitis
Oratorija
GAILESTINGUMO ALTORIUS
Muzikos vadovas ir dirigentas dr. Imantas Jonas Šimkus
Režisierius Aleksandr Špilevoj
Šviesų dailininkas Vilius Vilutis
Aktorius Vytautas Kupšys
Solistės
Gunta Gelgotė (sopranas)
Jomantė Šležaitė-Paukštė (mecosopranas)
Valstybinis choras VILNIUS (meno vadovas ir vyr. dirigentas A. Dambrauskas)
Panevėžio muzikinio teatro choras (vadovas G. Pavilionis)
Panevėžio muzikinio teatro orkestras (vyr. dirigentas E. Pehk)
MUZIKA DANGUI IR ŽMOGUI. Panevėžio vyskupijos 100-mečiui skirtas sakralinės muzikos valandų ciklas.
2026 m., minint Panevėžio vyskupijos šimtmetį, Panevėžio muzikinis teatras rengia metus truksiantį sakralinės muzikos valandų ciklą. Jį sudarys dešimt koncertų – nuo Gavėnios apmąstymų iki Kalėdų šviesos.
Šis ciklas ne tik pagerbia vyskupijos istoriją ir dvasingumo tradiciją, bet ir pristato Lietuvos bei užsienio atlikėjus, puoselėjančius sakralinės muzikos meną.
Algirdo Martinaičio oratorija „Gailestingumo altorius“ – pagrindinis šimtmečio renginys. Režisieriaus Aleksandro Špilevojaus kuriamoje interpretacijoje sakralinė erdvė tampa scenine patirtimi: katedroje gimsta įspūdingas reginys, kuriame muzika susilieja su šviesų ir lazerių architektūra. Šis atlikimas yra ir premjera – kūrinio orkestruotė naujai perrašyta simfoniniam orkestrui, atveriant platesnę tembrinę ir dinaminę partitūros perspektyvą.
2007 m. A. Martinaičio sukurta partitūra žymi brandų lietuviškąjį dvasingumą. Nors kompozitoriaus estetika neretai siejama su Arvo Pärto ar Henryko Mikołajaus Górecki sakralinės muzikos minimalizmu, A. Martinaičio muzikinė kalba grindžiama ne asketišku redukcionizmu, o šviesia melodine linija ir tembrine plastika. Skambesys nėra uždaras ar meditatyviai sustingęs – jis pulsuoja, kvėpuoja, leidžia girdėti tylą ir garsą.
Oratorijos dramaturginė ašis – Vilniuje 1933–1936 m. rašytas šv. Faustinos Kowalskos „Dienoraštis“. Oratorijoje tekstinė medžiaga transformuojama į muzikinę architektūrą, kurioje svarbus „atvirų plyšių“ principas – sąmoningai paliekama erdvė rezonansui, neapibrėžtumui, kontempliacijai. Tokia faktūra kuria ne monumentalų sakralinį fasadą, o vidinę erdvę.
Keturių dalių ciklas – „O Kraujau ir Vandenie“, „Sveikas, gailestingumo soste“, „Dievo gailestingumą giedosiu per amžius“, „Dievo gailestingumo litanija“ – formuoja nuoseklią emocinę trajektoriją. Choro blokai konstruojami kaip kolektyvinės maldos laukas, kuriame vertikalūs sąskambiai dera su horizontalia melodine tėkme. Soprano ir mecosoprano partijos įveda dialogišką pradą – dviejų balsų sąveika išplečia naratyvą iš individualios patirties į bendruomeninę išpažintį. Vengiama teatrališko dramatizmo, įtampa kyla iš tembrinių sluoksnių tankio ir harmoninės šviesos kaitos.
Renginys nemokamas.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė. Projekto partneris Panevėžio vyskupijos kurija.