Name: MUZIKINIS TEATRAS IR PAVEIKSLAI
Start: 2025-11-27T18:00:00+02:00
Location: Kauno valstybinė filharmonija

Šįvakar klausytojus džiugins fortepijono virtuozo Roko Valuntonio pasirodymas. Giriamas už „skambesio lankstumą“ ir „velniškai virtuoziškus pasirodymus“, visame pasaulyje intensyviai koncertuojantis lietuvių pianistas, pelnęs pripažinimą dėl savo vaizduotės kupinų interpretacijų ir stulbinančio virtuoziškumo, Kauno publikai paruošė įsimintiną programą.
Tema ir variacijos D-dur – vienas rečiau atliekamų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) fortepijoninių kūrinių, atskleidžiantis jo polinkį į monumentalią formą ir filosofinę gelmę. Iš pirmo žvilgsnio paprasta, šviesi tema įvairiose variacijose nuolat kinta, įgauna skirtingus charakterius ir nuotaikas – nuo intymios lyrikos iki galingų kulminacijų. Tai vienas iš nedaugelio stambios apimties M. K. Čiurlionio fortepijoninės kūrybos pavyzdžių, liudijantis jo gebėjimą organiškai jungti tautinį savitumą su europinės tradicijos polifoniniu bei harmoniniu mąstymu.
Frédéricas Chopinas (1810–1849) savo mazurkomis įtvirtino šio lenkų liaudies šokio pozicijas pasaulinėje muzikos kultūroje. Op. 33 ciklą sudaro keturios skirtingo charakterio miniatiūros. Jose girdime tautinės tradicijos atspindžius, tačiau šokio forma peržengia folkloro ribas – F. Chopinas mazurkas paverčia subtiliomis, poetiškomis ir giliai individualiomis išraiškomis. Švelni melancholija, ritminiai netikėtumai ir harmoniniai spalvingumai suteikia kiekvienai mazurkai savitą veidą.
„Andante spianato“ ir Didysis briliantinis polonezas Es-dur – dviejų dalių kūrinys, užimantis ypatingą vietą F. Chopino kūryboje. „Andante spianato“ – lygus, šviesus, beveik dangiškas epizodas, išsiskiriantis ramia melodika ir subtilia ornamentika. Po jo įsiveržia Didysis polonezas Es-dur – kupinas spindesio, virtuoziškumo ir iškilmingumo. Kūrinys apjungia lyriką ir heroiką, tarsi tapydamas poetišką, bet kartu ir aristokratiškai didingą paveikslą.
Prancūzų baroko meistras François Couperinas (1668–1733) buvo išskirtinis klavesino muzikos kūrėjas, palikęs didžiulį rinkinį poetiškų miniatiūrų. Jo pjesės neretai turi vaizdingus pavadinimus, atskleidžiančius charakterį, nuotaiką ar net smulkius buities epizodus. Šiuose kūriniuose susipina elegancija, rafinuota ornamentika ir žaismingumas. Nuo melancholiškai mąslių „Klaidžiojančių šešėlių“ iki virtuoziško „Plaktukų taukšėjimo“ – tai tikras barokinės fantazijos ir išmonės pasaulis.
„Karnavalas“ – vienas žymiausių ir mylimiausių Roberto Schumanno (1810–1856) fortepijoninių ciklų. Sudarytas iš 21 trumpos pjesės, jis perteikia karnavalo atmosferą, kupiną įvairių veikėjų, kaukių ir personažų. Čia susitinka literatūrinės, autobiografinės ir muzikinės aliuzijos: nuo poetiškų intymumų iki virtuoziškų šokių. Klausytojas atpažins Florestano ir Euzebijaus – dviejų paties R. Schumanno dvasinių alter ego – priešpriešą, taip pat kompozitoriaus mylimosios Claros Wieck portretą. „Karnavalas“ – tai spalvinga, teatrališka, humoro ir lyrikos kupina muzikinė kelionė.