Advertisement
{English below}{LT}
Liudvikas Kesminas | Full Metal Shell DLC
2026 03 03–03 20
Atidarymas | 2026.03.03 18 val.
VDA galerijoje Artifex (Gaono g.1, Vilnius)
Welcome to: Full Metal Shell DLC.
B: kokia pavadinimo reikšmė?
L: DLC tai downloadable content. Papildomas turinys, išleistas jau sukurtam video žaidimui. Parodos kontekste galėčiau įvardinti DLC, kaip sąvoką, nuo kurios atsispyriau: mano kūrybinio indėlio formatas, jau anksčiau nagrinėtų temų papildinys ar mano bei skaitmeninio pasaulių samplaika.
B: paroda apie video žaidimus?
L: paroda apie populiariąją kultūrą. Tuo pačiu ir apie mano sąveiką su popkultūra - jaučiu, jog ji man padeda išgyventi daug negatyvo šiandienos realybėje. Tai tarsi Escape mygtukas, žvilgsnis per rožinius akinius, savi-hipnozė…
L: …eskapizmas man atrodo kaip natūralus procesas. Galbūt tai metodas pritraukti žiūrovą į galeriją. Tokį žiūrovą, kuriame vis dar gyvas meno elitizmo stereotipas. Noriu šiek tiek atviresne kalbos forma pradėti dialogą tarp kūrėjo ir pasaulio.
B: kas yra tavo vaizduojamasis subjektas? Juk tai vaizduojamoji paroda?
L: taip. Šios skulptūros yra labai statiškos, tačiau pačios, kaip nejudantys ir nekinetiniai objektai, imponuoja veiksmą, judesį bei sekundės sąstingį laike. Turbūt paroda ne vien apie popkultūrą, bet ir apie laiką. Atrodo, kad mano vaizduojamieji subjektai yra aktualūs, tačiau būtent aktualumas juos ir apibrėžia laike. Hatsune Miku jau tampa liūdnu, pasenusiu trendu, o parodoje šmėžuojančiai Lana del Rey norisi pasiūlyti prisėsti ir pailsėti.
B: tavo naudojama skulptūrinė medžiaga kilusi iš ilgalaikių, įamžinimui skirtų materijų grupės, tačiau ji linkusi rūdyti. Atsiveria dar vienas laiko tėkmės elementas.
L: tai ta pati paralelė su popkultūroje egzistuojančiu „galiojimo laiku“. Asmeninio armagedono nuotaika tampa nostalgiška būtimi, kai pradedi atpažinti savosios eros pabaigos ženklus. Man Lana del Rey kūryba apie tai - apie susinaikinimo romantiką.
B: ar yra character creation (avataro kūrimo) momentas?
L: yra, galbūt naratorius ir yra veikėjas. Slidi situacija, kai autorius pats tampa personažu, turinčiu kaip aktorius atsiriboti nuo savo vaidmens, siekiant išlaikyti objektyvumą. Tas veikėjas – filmo režisierius, pagal kurio surinktą komandą galima nuspėti galutinio filmo nuotaiką. Čia žaidžiama su skulptūromis tarsi daiktais - joms dėliojamos rolės, skiriami scenarijai. Galų gale, komandinio darbo principu vienas objektas padeda kitam iškomunikuoti mintį. Viskas veikia tarsi mentalinis koliažas…
L: …šios parodos kontekste visa tai priverčia prisiminti sąvoką Hikikomori. Šį kartą jis sėdi už kompiuterio ekrano.
L: ir jis nėra visiškai atsiskyręs - kuria ryšius per nuorodas.
Disconnected.
Liudvikas Kesminas (g. 1997) - jaunosios kartos menininkas, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys. Autorius savo kūryboje plėtoja žaidimo fenomeną ir jo vietą šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Žaidėjo, žiūrovo, dalyvio santykį su taisyklėmis pagrįsta žmogaus sukurta aplinka. Ieškodamas neatitikimų, spragų ar klaidų sistemose, L. Kesminas pasitelkia subjektyvias menines praktikas kaip įrankį kurti vizualines istorijas, jas dažnai pateikiamas erdvinės instaliacijos pavidalu, piešinio, tapybos, skulptūros formatu ar pasitelkdamas rastinių daiktų pritaikymo, pernaudojimo strategijas. Liudvikas baigė šiuolaikinės skulptūros magistrantūros studijų programą Vilniaus dailės akademijoje.
Parodą finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba
{EN}
Liudvikas Kesminas | Full Metal Shell DLC
03/03–20/03/2026
Exhibition opening | 3 March 2026 at 6PM
VDA Gallery Artifex (Gaono St. 1, Vilnius)
Welcome to: Full Metal Shell DLC.
B: what is the meaning behind this title?
L: DLC means downloadable content. It is additional content created for an already released video game. In the context of this exhibition, DLC is a concept that gave birth to further development of my creative container, a supplement to previously explored themes, or a fusion between my personal and digital worlds.
B: so it's an exhibition about video games?
L: it’s an exhibition about popular culture. As well as about my interaction with pop culture - I feel that it helps me survive a lot of negativity in today's reality. It's like an Escape button, a glare through rose-colored glasses, a form of self-hypnosis...
L: …escapism seems to me like a natural process. Maybe it's a method to attract viewers to the gallery. The kind of viewer who still has the stereotype of elite art alive in their head. I want to start a dialogue in a slightly more open form of language.
B: what is the subject you depict? After all, this is a figurative exhibition?
L: yes. And even though these sculptures are very static, as still and non-kinetic objects they themselves are impressed with action, movement and depict a second of stagnation in time. Perhaps the exhibition is not only about pop culture but also about time. It would seem that these characters are relevant, but it is their relevance that defines them in time. Hatsune Miku is already becoming a sad, outdated trend, meanwhile the image of Lana del Rey that looms in this exhibition feels worn out and in need of advice: sit down for a minute to take a breath.
B: the sculptural material you use descends from a family of durable materials meant for immortalization of image, yet it tends to rust. Seems like yet another aspect of time is analyzed through this perspective as well.
L: it works in the same parallel with the "expiration date" that exists in pop culture. The mood of personalised armageddon becomes a nostalgic existence in which you start to recognize the signs of the end of your own era. For me, Lana del Rey's work is about that - about the romance of self-destruction.
B: is there a character creation aspect in your work?
L: there is perhaps the creation of a narrator. A slippery situation when the author themselves becomes a character who, as if an actor, has to distance themselves from their role in order to maintain objectivity. They act as a film director, according to whose assembled team one can predict the mood of the final film. Here, sculptures are played with as objects, yet they are assigned roles, given scenarios. In the end, through the principle of teamwork, one helps another to communicate a thought. It all comes together in the form of a mental collage…
L: …all this brings to mind the concept of Hikikomori. In this case they are sitting behind
a computer screen.
L: and they are not completely secluded - they are busy building relationships through reference.
Disconnected.
Liudvikas Kesminas (1997) - a young generation artist, member of the Lithuanian Interdisciplinary Artists' Union. In his work, the author develops the phenomenon of play and its place in the life of a modern person. The relationship of the player, viewer, participant to the rule-based human-created environment. Searching for inconsistencies, gaps or errors in systems, L. Kesminas uses subjective artistic practices as a tool for creating visual stories, often presented in the form of a spatial installation, drawing, painting or a strategy of adapting and reusing found objects.
The exhibition funded by Lithuanian Council for Culture
Advertisement
Event Venue
Gaono 1, 01131 Vilnius, Lithuania, Dominikonų gatvė 15, LT-01131 Vilnius, Lietuva, Vilnius, Lithuania
Tickets
Concerts, fests, parties, meetups - all the happenings, one place.
