Advertisement
Balandžio pabaigoje švęsime Jurgines – žemės raktai pasisuks, gyvystė šoks pavasariom, dar ir supsimės, dainuosime, aukosime. Vis dėlto patys pirmieji šilimos pranašai – paukščiai, kurie parskrenda ne vienu metu: kovo 10-ąją – mažieji giesmininkai, kovo 19 d. – pempės, kovo 25 d. – gandrai, o kregždės – paskutinės, kai visai atšyla. Visa ši sugrįžtis sukasi aplink 40-ties paukščių dieną, minimą kovo pradžioje ir simbolizuojančią jų parplasnojimą po žiemojimo svetur. Šiuo laiku esame savotiškame tarpušventyje – kai ornitologai gali stebėti grįžtančius paukščius, gamtos fotografai – užfiksuoti nuotraukose, o folkloro pasaulio žmogus – išjausti jų dvasią liaudies dainose.
Mūsų ansamblio pavadinimas – JORĖ – yra sklidinas šiame žodyje sutelktos gyvybinės jėgos, kylančios iš žemės, vandenų, augalų, dangaus, kosmoso, žvaigždžių. Tai pasaulio sampratos sluoksniai, įrašyti į mus supančią gamtą. Būdami arti, mes ją jaučiame ir kartu išgyvename metų gyvybės rato sukiniais.
Paukščiai – tokio pasaulio sampratos dalis, atspindžiai, ženklai liaudies dainose. Baltų pasaulėvokoje paukščiai buvo suvokiami kaip tarpininkai tarp žemės ir dangaus, tarp gyvųjų ir anapusinio pasaulio, jie nešė sielas, pranašavo likimą, o kai kuriose sakmėse net kūrė pasaulį iš pirmapradžių vandenų. Šis mitologinis suvokimas nugulė ir liaudies dainose, kur paukščiai prabyla žmogaus balsu – jie guodžia, pataria, apverkia, lydi, gina, praneša, linksminasi. Dainose paukščiai gyvena tuose pačiuose laukuose ir soduose kaip ir žmonės – jų pasauliai persidengia. Taip susiformuoja ypatinga erdvė, kur gamta tampa žmogaus gyvenimo veidrodžiu.
Visa tai ir jungsime savo koncerte – paukščio vaizdą, garsą ir atspindį liaudies dainose. Koncertą pradės profesorius, etnologas Libertas Klimka, jis papasakos apie paukščius lietuvių mitologijoje ir pasaulėvokoje, sparnuočius nuotraukose regėsime užfiksuotus fotografo Mariaus Čepulio, o visą pasirodymą lydės įrašyti jų balsai (iš Xeno-canto, tarptautinio atviro paukščių balsų garsyno).
Lalėti – tai klegėti, triukšmauti, gagėti, čiauškėti, tekėti, dainuoti, veržtis, almėti... Linkime grįžusiems paukščiams sukti lizdus ir vesti vaikus, o Jus visus kviečiame patirti, kaip gražiai surėdytas žmogaus ir paukščio pasaulis.
Renginio data: kovo 26 d. (ketvirtadienis)
Renginio vieta: LNKC Didžioji salė, Barboros Radvilaitės g. 8.
Renginio bilietai: įėjimas laisvas.
Renginio pavadinimas kilo iš Vilijos Šulcaitės eilėraščio „Gyvybė“.
Nuotrauka Mariaus Čepulio.
Advertisement
Event Venue
Lietuvos nacionalinis kultūros centras, B. Radvilaitės g. 8, Vilnius, Lithuania
Tickets
Concerts, fests, parties, meetups - all the happenings, one place.
