Advertisement
Maloniai kviečiame į sausio 7 d. (antradienį), 17.30 val., Vilniaus paveikslų galerijoje vyksiančią Vilniaus universiteto (toliau – VU) Medicinos fakulteto mokslo darbuotojos, VU ligoninės Santaros klinikų ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytojos neurologės dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės paskaitą “Moterų nervų ligos ir jų gydymas XIX a. pr. Vilniaus klinikose: nuo kraujo nuleidimo iki vitalinio magnetizmo”!Neurologija kaip atskira klinikinės medicinos šaka Vakarų Europoje XIX a. pradžioje dar nebuvo susiformavusi, tačiau susidomėjimas nervų ligomis buvo didelis. To laikotarpio VU darbuose jau skelbta, kad svarbiausia sielos gebėjimų vieta, išorinių jutimų centras, pirminė judesių pradžia yra galvos smegenys, vadintos „kilniausiu žmogaus kūno organu“. Moterų nervų sistema, kaip tuo laiku tikėta, buvo lengviau pažeidžiama nei vyrų: pasak VU 1828 m. disertaciją apsigynusio J. Mianovskio, „moterys greičiau pertempia nervus nei vyrai, kurie yra ramesni ir šaltesni, nes jų [moterų] kančios yra isterinio pobūdžio ir jų nervai ypač greitai spazmuoja“.
Šio pranešimo metu sužinosime apie moterų, sirgusių nervų ligomis (traukuliniu sindromu, kaltūnu su galūnių nejautra, katalepsija bei kit.), gydytų VU Terapijos ir Akušerijos klinikose bei privačiai, klinikinę apžiūrą, keltas ligų patogenezės teorijas, diagnostikos galimybes bei taikytą gydymą. Suprasime, kodėl daugelio nervų ligų simptomai vis dar sieti su kraujo pertekliumi galvos smegenyse ir kodėl kraujo nuleidimas buvo laikytas gyvybę gelbstinčia procedūra, o daugelio nervų ligų (apopleksijos, mielito, Šv. Vito chorėjos, epilepsijos, encefalito, tetanijos, hidrofobijos, somnambulizmo ir kitų) gydymui XIX a. pirmoje pusėje Vilniaus klinikose skirti kraujo nuleidimai, gydyta taurėmis, dėlėmis, klizmomis, viduriavimą, vėmimą, prakaitavimą skaitinančiais vaistais, pūsles odoje sukeliančiais tepalais ir pleistrais.
Sužinosime, kodėl kaltūnas (plica polonica) Vilniaus krašte XIX a. pr. vis dar įvardytas kaip vienas iš nervų ligų etiologinių veiksnių. Nagrinėdami Vilniaus laikrodininko žmonos ligos klinikinį atvejį, išsiaiškinsime, kodėl vitalinis magnetizmas Vilniuje vertintas kaip naujai atrastas, nepaprastos svarbos patologinis nervų sistemos reiškinys, tačiau, patekęs į mėgėjų ir šarlatanų rankas, neretai tapdavo neprofesionalaus gydymo metodu.
Lauksime jūsų!
-Renginys nemokamas.
-Registracija nebūtina.
-Paskaita yra parodos „Tai kokia gi čia klinika?“ edukacinės programos dalis. Žr. https://www.lndm.lt/edukaciniu-uzsiemimu-programa-parodoje-tai-kokia-gi-cia-klinika/
*Iliustracijoje: Henry Fuseli (1741–1825), „Košmaras“, 1781, Detroito menų institutas. Šaltinis: wikipedia.org
Advertisement
Event Venue & Nearby Stays
Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4,Vilnius, Lithuania
