Advertisement
Tapytojos Aistės Gabrielės Černiūtės (g. 1978) kūrybinis pasaulis – tai daugialypė ir dinamiška erdvė, kur susitinka vizualiniai naratyvai, asmeninės istorijos ir universalūs žmogaus būties klausimai. Černiūtė – ne tik tapytoja, bet ir aktyvi parodų kuratorė bei prasmingos profesionalaus meno plėtotės Lietuvos regionuose iniciatorė. Jos kūryba pasižymi eksperimentais su forma, medžiagomis, tekstūromis ir prasminėmis dimensijomis.Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai išsiskiria sodriomis, ryškiomis dažų sluoksnių tekstūromis, reljefinėmis formomis ir poetiniu jautrumu, primenančiu amerikiečių menininkės Jay DeFeo (1929–1989) ikoninį kūrinį The Rose. Dirbant prie šio kūrinio, DeFeo tapybinis procesas, pareikalavęs aštuonerių metų kruopštaus darbo ir 908 kg dažų, virto simboliniu kūrybos kaip dvasinės praktikos aktu. Tuometinėje ją supusioje bytnikų judėjimo atmosferoje, kur literatūra, menas ir filosofija susiliejo į vieną visumą, DeFeo kūryba įtvirtino tapybą kaip transcendentinį ir procesualaus vyksmo aktą, kuriame medžiagiškumas ir idėja tampa neatsiejamos.
Panašiai ir Černiūtės drobės, nors jos kūryba daugiau veikiama postmodernizmo įtakos, perteikia gilesnius būties sluoksnius. Menininkė eksperimentuoja su medžiagomis – dažais, smėliu, tekstile ir medžiu, kurdama reljefinius paviršius, kuriuose vizualinis ir lytėjimo aspektai neatskiriami. Šis kūrybos reljefiškumas siejasi su DeFeo, tačiau Černiūtės darbai perteikia asmeninį poetinį matymą, primenantį siurrealistinius ar simbolistinius vaizdinius, tarsi iš pasąmonės gelmių iškylančius šešėlius, kuriuos dažnai esame linkę nutylėti. Jos darbuose skleidžiasi egzistencinis ilgesys, melancholija ir savotiškas poetinis maištas prieš kasdienybės banalumą.
Černiūtės kūryboje ypatingą dėmesį prikausto „dažažmogiai“, kaip ji pati juos vadina – tapybinės antropomorfinės figūros, kurios tampa tiltu tarp gyvo, organiško pasaulio ir abstrakčių, metafizinių idėjų. Jų „tekstilinis“ ir „dažinis“, vielinis kūnas perteikia žmogaus fizinę būtį ir tuo pačiu atspindi Deleuze’o ir Guattari filosofijos idėją apie kūną kaip nuolat kintantį energijų ir pojūčių lauką. Šie personažai neapsiriboja statiška forma – jų tekstūros, linijos ir virpančios spalvos kalba apie emocijas, idėjas ir vidinius išgyvenimus, kurie nepavaldūs įprastam racionalumui. Jie primena bytnikų literatūros herojus, atitrūkusius nuo racionalaus pasaulio ir siekiančius egzistencinės laisvės bei autentiškumo.
Tapyba Černiūtės darbuose įgyja literatūrinio pasakojimo bruožų. Kiekvienas paveikslas – it maža esė ar eilėraštis. Spalvos ir tekstūros, tapybos ekspresija įtraukia į miniatiūrinius naratyvus, perteikiančius melancholiją, ilgesį, nusivylimą, nerimą ar egzistencinę nežinią. Jie kaip mažos nostalgiškos muzikinės dėžutės, kurių atsikartojanti melodija ir jaudina, ir graudina, ir tarsi perkelia žiūrovą į kitą pasaulį, kuriame negalioja įprastos taisyklės, daiktai nebūtinai yra tai, kas jie atrodo.
Šioje parodoje paveikslus lydintys pačios menininkės tekstai ir eilės tampa neatsiejama darbų dalimi, papildydami juos dar vienu prasminiu sluoksniu.
Advertisement
Event Venue & Nearby Stays
Vilniaus g. 39/6, 01119 Vilnius, Lithuania, Vilniaus gatvė 39, LT-01119 Vilnius, Lietuva,Vilnius, Lithuania
