Name: DIDINGASIS MAHLERIS
Start: 2026-04-16T18:00:00+03:00
Location: Kauno valstybinė filharmonija

LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šįvakar atliks austrų muzikos genijaus Gustavo Mahlerio (1860–1911) Penktąją simfoniją. Legendinis Herbertas von Karajanas apie G. Mahlerio Penktąją simfoniją yra pasakęs: „Klausydamasis šio kūrinio pamiršti laiko tėkmę, o fantastiškas finalas tiesiog užima kvapą.“
G. Mahlerio Penktoji simfonija parašyta bene sėkmingiausiu kompozitoriaus gyvenimo laikotarpiu – 1901–1902 m., atostogų pietų Austrijoje esančioje viloje ant ežero kranto metu, žmonai Almai Mahler besilaukiant judviejų pirmojo kūdikio – dukters Marijos Annos. Atrodytų, tai buvo vienas iš tų retų gyvenimo tarpsnių, kai G. Mahlerio kaip dirigento karjeros sėkmė, kūrybiniai pasiekimai ir asmeninė laimė sudarė neįtikėtiną harmoniją. Savo jaukiame name miško apsuptyje G. Mahleris kūrė vieną tauriausių meilės prisipažinimų – garsųjį Penktosios simfonijos „Adagietto“, kurį vėliau įteikė kaip dovaną savo žmonai Almai. Tokioje atmosferoje buvo baigta Penktoji simfonija – tai byloja nepaprastai giedras ir spinduliuojantis simfonijos finalas.
Tačiau kūrinio pradžia – pirmosios dvi dalys – konfrontuoja niūrumu ir įniršio proveržiais, o gūdus trimito solo skamba taip, tarsi čia pat alsuotų mirtis. Tokių nuotaikų priežastis buvo likimo siųstas išbandymas – 1901 m. vasario 25-osios naktį nukraujavęs kompozitorius vos nemirė. Žvilgsnis mirčiai į akis sukėlė radikalių menininko pasaulėžiūros pokyčių. Po gedulingų, kupinų nevilties pirmųjų simfonijos dalių kompozitorius įveda karštligišką „Scherzo“. Jo euforiškas pakylėjimas skamba kaip begalinis dėkingumas, kaip mirties akistatoje permąstyto gyvenimo džiaugsmo triumfas. O Penktosios simfonijos centre skambantis siautulingas šokis – tai vienas iš tų retų partitūros puslapių, kuriuose G. Mahleris užfiksavo nenugalimą optimizmą.
Garsaus koncertų ciklo „Gürzenich Konzerte“ Kelne vadovas pasiūlė, kad Penktosios simfonijos premjera taptų svarbiausiu 1904–1905 m. koncertų sezono įvykiu. Praėjus dvejiems metams po Trečiosios simfonijos triumfo tai tapo stulbinančio pripažinimo posūkiu G. Mahlerio karjeroje ir įtvirtino jo kaip kompozitoriaus reputaciją.