Advertisement
Nuo 2025 m. lapkričio 27 dienos paroda „Stoka“ kviečia į vieną sudėtingiausių ir įdomiausių Lietuvos istorijos etapų – virsmą iš žlungančios Sovietų Sąjungos planinės ekonomikos į nepriklausomos valstybės finansinį savarankiškumą. 1985–1995 m. laikotarpis buvo pažymėtas viskuo, ko trūko: prekių, pinigų, pasitikėjimo, stabilumo. Tačiau būtent tokioje stokos aplinkoje pradėjo kurtis naujos institucijos, formavosi rinka, o Lietuvos bankas tapo vienu svarbiausių atgimusios valstybės ramsčių.1985–1990 m.: gilėjantis deficitas ir planinės sistemos krizė
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjungoje prekių deficitas tapo kasdienybe. Gamyba rėmėsi centriniais planais, o ne žmonių poreikiais. 1985 m. pradėtos Michailo Gorbačiovo reformos – „perestroika“ – nesugebėjo išspręsti sisteminių problemų. Prekės tapo deficitu: žmonės stovėjo ilgose eilėse, rinko talonus, buvo priversti duoti kyšius ar priklausyti nuo pažinčių tinklų. Bent iš dalies stoką įveikti taip pat padėdavo ūkininkavimas kolektyviniuose soduose.
Paradoksas – nors trūko prekių, pinigų buvo per daug. Žmonės neturėjo kur jų išleisti, todėl klestėjo neformali prekyba, savadarbė gamyba ir spekuliacija. Tokia aplinka formavo naują ekonominį mąstymą, kuris lydėjo daugelį ir pirmaisiais nepriklausomybės metais.
1990–1992 m.: Nepriklausomybė, blokada, talonai ir rinkos ekonomikos kūrimas
1990 m. Lietuva paskelbė nepriklausomybę, o netrukus sulaukė ekonominės blokados iš Sovietų Sąjungos: buvo stabdomas energijos tiekimas, įšaldytos sąskaitos, nutrūko finansiniai ryšiai. Šalis neturėjo nei savo valiutos, nei bankų sistemos, nei tarptautinių atsiskaitymų kanalų – tai buvo tikra „permanentinės stokos“ būsena. Norėdama reguliuoti prekių paskirstymą ir sumažinti priklausomybę nuo rublio, 1991 m. Lietuva įvedė bendruosius talonus – laikiną mokėjimo priemonę, naudotą kartu su rubliais. 1992 m. talonai visiškai pakeitė rublius ir tapo vienintele atsiskaitymo priemone.
Perėjimas prie rinkos ekonomikos taip pat nebuvo lengvas. Privatizacija vyko chaotiškai, daug įmonių patyrė nuostolių, kilo kainos. 1993–1995 m. žlugo pusė naujai įsteigtų bankų, trūko investicijų, patirties, teisinio reguliavimo.
Šešėlinė ekonomika nesitraukė – gyvavo kontrabanda, nelegali prekyba, o greitai augantys verslai be kontrolės skatino nusikalstamų grupuočių veiklą. Reketas, korupcija ir nelegalūs sandoriai tapo kasdienybės dalimi.
Lietuvos banko kūrimas ir lito įvedimas
Dar 1989 m. buvo priimti pirmieji teisės aktai, numatantys savarankišką pinigų ir kredito sistemą. 1990 m. kovo 1 d. įsteigtas Lietuvos bankas. Tačiau pradžia buvo itin sunki: trūko patalpų, ryšių, technologijų ir patyrusių specialistų. Tuo pat metu Lietuva dar priklausė sovietinei finansų sistemai.
Iki 1992 m. pabaigos buvo likviduoti SSRS bankų padaliniai, o šalyje pradėjo veikti dviejų pakopų bankų sistema – tai reiškia, kad Lietuvos bankas vykdė centrinio banko funkcijas, o komerciniai bankai aptarnavo visuomenę. 1993 m. birželio 25 d. buvo įvestas litas – nauja nacionalinė valiuta. Jis tapo ne tik praktiniu, bet ir simboliniu valstybingumo ženklu. Lietuvos bankui teko itin atsakingas vaidmuo: užtikrinti lito stabilumą, suvaldyti infliaciją ir pelnyti žmonių pasitikėjimą.
Iš stokos – į stabilumą
Nepaisant visų iššūkių, per dešimtmetį Lietuvai pavyko sukurti veikiančią finansų sistemą, įvesti litą ir atsiskirti nuo žlungančios Sovietų Sąjungos ekonomikos. Stoka šiuo laikotarpiu buvo ne tik išbandymas, bet ir kūrybiškumo, bendradarbiavimo bei strateginio mąstymo katalizatorius. Lietuvos banko ir lito įvedimo istorija parodo, kad net turint labai ribotus išteklius galima pasiekti didelių rezultatų.
Advertisement
Event Venue & Nearby Stays
Totorių g. 2/8, LT-01121 Vilnius, Lithuania, Lietuvos Banko Muziejus, Totorių gatvė 2, LT-01121 Vilnius, Lietuva, Vilnius, Lithuania
Concerts, fests, parties, meetups - all the happenings, one place.
