Advertisement
Istorinis konsultantas Rokas ZubovasLibreto autorius Julius Keleras
Kompozitoriai: Mantautas Krukauskas, Arvydas Malcys, Mykolas Natalevičius
Režisierė Gintarė Radvilavičiūtė
Choreografė Sigita Mikalauskaitė
Scenografė ir kostiumų dailininkė Renata Valčik
Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas
Dirigentas Karolis Variakojis
Solistai:
Jūratė – Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas)
Kastytis – Romanas Kudriašovas (baritonas)
Perkūnas – Raimundas Juzuitis (bosas)
Aktoriai:
Konstantinas – Telman Ragimov
Sofija – Sigita Mikalauskaitė
Taip pat veikia – Viktorija Aliukonė-Mirošnikova, Nikolaj Antonov, Jauhenas Bakala, Larisa Popova
Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas) – Simas Tankevičius, Miglė Dikšaitienė, Nadia Ochrimenko-Galė, Jonė Barbora Kiznė, Monika Sapiegaitė (I smuikai), Aidas Jurgaitis, Rugilė Šilalytė, Irena Milošaitė, Aušrinė Ruškėnaitė, Rusnė Kiškytė (II smuikai), Mintautas Kriščiūnas, Birutė Dučmanaitė-Bitaitienė, Birutė Ilčiukaitė (altai), Domas Jakštas, Vaidas Tamošiūnas (violončelės)
Vytenis Gurstis (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Karolis Kolakauskas (klarnetas), Vytautas Giedraitis (bosinis klarnetas), Jonas Žemonis (fagotas), Stefano Berluti (I valtorna), Albinas Stonys (II valtorna), Andrius Stankevičius (trimitas), Jonas Kunčius (trombonas), Danielius Patrikas Kišūnas (tūba), Lukas Budzinauskas, Jose Vincente Fusco Rojas (perkusija), Liucilė Uršulė Vilimaitė (arfa)
Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas) – Lina Valionienė, Viktorija Šedbaraitė, Augustė Andrijauskaitė, Vaiva Joana Jakštaitė, Gabrielė Valionytė, Onutė Aleksiūnaitė, Milda Poškaitė, Justė Andrikonytė, Ūla Marija Barbora Zemeckytė, Deimantė Motiejūnaitė, Beata Rapalavičiūtė, Justinas Šaltenis, Deividas Janušas, Domantas Balsas, Romas Makarevičius, Dainius Balsys, Tomas Kreimeris, Mantas Gontis, Justinas Valaitis, Linas Zdanys
Režisierės padėjėja Gina Busko
Operos libretą į anglų kalbą vertė Julius Keleras
⚫️ Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) labai gerai suprato operos žanro svorį ir svarbą visame kultūros lauke. 1906 m. sausio mėnesį broliui Povilui (ir tai dar iki pirmosios nacionalinės operos – Miko Petrausko „Birutės“) jis rašė: „Ar tau žinomas lietuvių judėjimas? Aš esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai. Mokomės lietuvių kalbos, ir rengiuosi parašyti lietuvišką operą“. Taip operą kompozitorius išskyrė kaip itin reikšmingą nacionalinės muzikinės kultūros identiteto išraiškos formą.
Mintis sukurti lietuvišką operą M. K. Čiurlioniui tapo konkrečiu siekiu susipažinus su jauna rašytoja, vėliau tapusia žmona, Sofija Kymantaite. Iki 1908 m. vasaros jau buvo žinoma ir operos tematika. Operos pagrindu turėjo tapti legenda „Baltijos jūros karalienė“, kurią apie 1830 m. sukūrė lietuvių raštijos veikėjas, etnografas, tautosakininkas, literatas, istorikas ir vertėjas Liudvikas Adomas Jucevičius. Išlikę M. K. Čiurlionio scenografijos eskizai bei susirašinėjimas apie Sofijos rengiamą libretą akivaizdžiai liudija, kad buvo remiamasi šia legendos apie Jūratės ir Kastyčio meilę versija.
Iš susirašinėjimo žinome, kad Sofija buvo pabaigusi libretą ir nusiuntusi jį į Peterburgą, kur tuo metu viešėjo Konstantinas. Taip pat žinome, kad ten kompozitorius nemažai laiko praleido prie fortepijono su libretu, ieškodamas „Jūratės“ skambesio. Apie būsimos operos muzikinę kalbą ir scenines užmačias Konstantinas Sofijai, jau susipažinęs su libretu, rašė: „Jūratė“ man kaskart labiau patinka, ir jau šiandien girdėjau truputį muzikos joje. <…> Zose, Zose, patark man. Ar turiu vengti joje liaudies melodijų, ar ne? Ar turiu skaitytis su techniniais sunkumais, ar ne? Nes kai pagalvoji, kad tie mūsiškiai tokie vargšai ir nieko neturi, tai man gaila, kad ir šis darbas juos aplenks, o juk Tu ir aš norime jiems ką nors duoti. Tu mane supranti, Zosele, kad nenoriu sau nusižengti, tik noriu susidaryti sunkesnį uždavinį. Noriu, kad tai būtų galima atlikti netgi Varšuvoje, o laikui atėjus, ir Vilniuje, bet dar daug vandens nutekės“.
Iš laiškų tampa akivaizdu, kad kompozitorius jau turėjo aiškią ir detalią operos pradžios ir pirmosios scenos viziją – personažų pasirodymo eiliškumą, operinių numerių dėstymą, chorinių balsų įstojimo seką ir panašias detales – tačiau visa tai taip ir liko neišrašyta ar neišsaugota natomis. 1906–1909 m., kai kompozitorius svarstė operos kūrimo galimybes, to meto Čiurlionio kūriniai, išlikę daugiausiai eskizų forma, atskleidžia labai įvairų ir subtilų kompozitoriaus meninį pasaulį, kuriame dominuoja marinistiniai vaizdiniai ir liaudies dainų fragmentų sampynos, liudijančios apie labai drąsias tam metui kompozicines strategijas. Šie eskizai ir fragmentai išduoda, kaip giliai Čiurlionis buvo paniręs į planuotą lietuvišką operą „Jūratė“.
Šių eskizų ir fragmentų pagrindu, Čiurlionių laiškuose įamžintomis idėjomis, scenovaizdžio eskizais, taip pat naudojantis dirbtinio intelekto (DI) įrankiais muzikinei medžiagai generuoti, gausi kūrybinė komanda sukūrė įsivaizduojamą M. K. Čiurlionio operą „Jūratė“ – svajonę, kurios pats Konstantinas taip ir nespėjo išpildyti.
Opera pasakoja legendą apie jūrų valdovę Jūratę, kurios gintariniai rūmai stūkso Baltijos jūros dugne. Jūratė įsimyli žemės žmogų – drąsų ir paprastą žveją Kastytį, kuris nepaklūsta dievų valiai ir žvejoja šventuose, žmonėms draudžiamuose jūros vandenyse.
Dievai, ypač galingasis Perkūnas, įniršta dėl uždraustos dieviškos karalienės ir mirtingojo žmogaus meilės. Jis trenkia žaibais į Jūratės gintaro rūmus, juos sudaužo ir išskiria įsimylėjėlius. Kastytis nuskęsta audringoje jūroje, o Jūratė pasmerkiama amžinai raudoti dėl prarastos meilės ir išskalauti gintaro ašaras į Baltijos krantą. Tiesa, Čiurlionis norėjo, kad jo opera būtų atviras interpretacijoms kūrinys ir galbūt liudytų apie amžinąją meilę, todėl, kaip jis ir buvo numatęs, įsivaizduojamos „Jūratės“ finale skamba „Amžinasis duetas“.
Įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“ sukurta Vilniaus senojo teatro scenai ir kompaktiškai šio teatro orkestrinei ložei. Ši erdvė premjerai pasirinkta neatsitiktinai. Juk būtent Vilniaus senasis teatras, pastatytas ** a. pradžioje ir atvėręs duris 1913 metais, galėjo tapti scena, kurioje būtų nuskambėjęs išsvajotas Sofijos ir Kastuko bendros kūrybos vaisius.
⚫️ DATOS:
Spalio 24 d., penktadienis, 18.30 val.
Spalio 25 d., šeštadienis, 18.30 val.
Vieta: Vilniaus senasis teatras (J. Basanavičiaus g. 13, Vilnius)
⚫️ Operai sukurti buvo naudotas dirbtinio intelekto įrankis „Composerʼs Assistant 2“, sukurtas dr. Martin Malandro (JAV)
Trukmė: 100 minučių (2 veiksmai su pertrauka)
Lietuvių kalba su surtitrais anglų kalba
Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas organizatorių, medžiaga platinama viešai.
⚫️ Bilietai: https://www.bilietai.lt/lit/search:%C4%8Diurlionio%20j%C5%ABrat%C4%97/
⚫️ Prodiuseris „Operomanija“
Koprodiuseris Vilniaus senasis teatras
Partneriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos lėlių teatras, „Naujasis teatras“, Lietuvos kompozitorių sąjunga
--
EN
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) had a profound understanding of the weight and significance of the opera genre for the entire cultural field. In January 1906, he wrote to his brother Povilas (even before the first national opera, Birutė by Mikas Petrauskas): “Are you familiar with the Lithuanian movement? I am determined to devote all my past and future works to Lithuania. We are learning the Lithuanian language, and I am preparing to write a Lithuanian opera”. Thus, the composer singled out opera as a particularly significant form of expression of national musical cultural identity.
The idea to write a Lithuanian opera became a specific goal for M. K. Čiurlionis after meeting a young writer, Sofija Kymantaitė, who later became his wife. By the summer of 1908, the theme of the opera was already known as well. The opera was to be based on the legend The Queen of the Baltic Sea, created around 1830 by Liudvikas Adomas Jucevičius, a Lithuanian writer, ethnographer, folklorist, historian, and translator. The surviving sketches of M. K. Čiurlionis’ set designs and correspondence about the libretto Sofija was working on clearly demonstrate that they relied on this version of the legend about the love of Jūratė and Kastytis.
We know from correspondence that Sofija had finished the libretto and sent it to St. Petersburg, where Konstantinas was staying at the time. We also know that the composer spent a considerable amount of time at the piano with the libretto, searching for the sound of Jūratė. After reading the libretto, Konstantinas wrote to Sofija about the musical language and staging ideas for the future opera: “My fascination with Jūratė is growing every day, and today I heard a little bit of the music in it. <…> Zose, Zose, advise me. Should I avoid folk melodies in it, or not? Should I take technical challenges into account, or not? When you think that our people are so poor and have nothing, I feel sorry that this work will pass them by, and yet you and I want to give them something. You understand me, Zosele, that I don’t want to offend myself, I just want to set myself a more difficult task. I want it to be possible to perform it even in Warsaw, and when the time comes, in Vilnius, but a lot of water will flow under the bridge before that happens”.
It is obvious from the letters that the composer already had a clear and thorough vision of the opera’s beginning and its first scene – the order of the characters’ appearances, the arrangement of the opera parts, the sequence of the choir’s entries, and similar details – but none of this was written and recorded in musical notation. In 1906–1909, when the composer was considering the possibilities of creating an opera, Čiurlionis’ works from that period, which have survived mainly in the form of sketches, reveal the composer’s diverse and subtle artistic world, dominated by marine imagery and fragments of folk songs, testifying to his very bold compositional strategies for that time. These sketches and fragments reveal how deeply Čiurlionis was immersed in his planned Lithuanian opera Jūratė.
Based on these sketches and fragments, the ideas and set drawings laid out in Čiurlionis’ letters, and artificial intelligence (AI) tools to generate musical material, the large creative team created an imaginary opera Jūratė by M. K. Čiurlionis – a dream that Konstantinas himself never managed to fulfil.
The opera tells the legend of Jūratė, the queen of the sea, whose amber palace lies at the bottom of the Baltic Sea. Jūratė falls in love with a man from the land – Kastytis, a brave and simple fisherman who disobeys the will of the gods and fishes in sacred waters forbidden to humans.
The gods, especially the mighty Perkūnas (Thunder), are enraged by the forbidden love between the divine queen and a mortal man. He strikes Jūratė’s amber palace with lightning, destroying it and separating the lovers. Kastytis drowns in the stormy sea, while Jūratė is condemned to mourn her lost love forever and shed amber tears on the shores of the Baltic Sea. In fact, Čiurlionis wanted his opera to be open to interpretation and perhaps to testify to eternal love, so, as he had intended, the finale of imaginary opera Jūratė features the Eternal Duet. M. K. Čiurlionis’ imaginary opera Jūratė was created for the stage of the Old Theatre of Vilnius and its compact orchestra pit. This venue was not chosen for the premiere by chance. After all, it was the Old Theatre of Vilnius, built at the beginning of the 20th century and opened in 1913, that could have become the stage on which the fruits of Sofija and Kastukas’ joint creative endeavour would have been performed.
⚫️ October 24, Friday, 6:30 pm
October 25, Saturday, 6:30 pm
Vilnius Old Theatre (J. Basanavičiaus St. 13, Vilnius)
The opera was created using the artificial intelligence tool Composer’s Assistant 2, developed by Dr. Martin Malandro (USA).
Duration: 100 minutes (2 acts with an intermission)
⚫️ In Lithuanian with English surtitles
The event will be filmed and photographed. The material will be distributed publicly.
⚫️ Historical consultant: Rokas Zubovas
Libretto author: Julius Keleras
Composers: Mantautas Krukauskas, Arvydas Malcys, Mykolas Natalevičius
Director: Gintarė Radvilavičiūtė
Set and costume designer: Renata Valčik
Choreographer: Sigita Mikalauskaitė
Lighting designer: Eugenijus Sabaliauskas
Conductor: Karolis Variakojis
Soloists:
Jūratė – Lauryna Bendžiūnaitė (soprano)
Kastytis – Romanas Kudriašovas (baritone)
Perkūnas – Raimundas Juzuitis (bass)
Actors:
Konstantinas – Telman Ragimov
Sofija – Sigita Mikalauskaitė
Also appearing – Viktorija Aliukonė-Mirošnikova, Nikolaj Antonov, Jauhenas Bakala, Larisa Popova
Vilnius City Municipality St. Christopher Chamber Orchestra (artistic director and conductor Modestas Barkauskas) – Simas Tankevičius, Miglė Dikšaitienė, Nadia Ochrimenko-Galė, Jonė Barbora Kiznė, Monika Sapiegaitė (first violins), Aidas Jurgaitis, Rugilė Šilalytė, Irena Milošaitė, Aušrinė Ruškėnaitė, Rusnė Kiškytė (second violins), Mintautas Kriščiūnas, Birutė Dučmanaitė-Bitaitienė, Birutė Ilčiukaitė (violas), Domas Jakštas, Vaidas Tamošiūnas (cellos)
Vytenis Gurstis (flute), Ugnius Dičiūnas (oboe), Karolis Kolakauskas (clarinet), Vytautas Giedraitis (bass clarinet), Jonas Žemonis (bassoon), Stefano Berluti (first horn), Albinas Stonys (second horn), Andrius Stankevičius (trumpet), Jonas Kunčius (trombone), Danielius Patrikas Kišūnas (tuba), Lukas Budzinauskas, Jose Vincente Fusco Rojas (percussion), Liucilė Uršulė Vilimaitė (harp)
Vilnius City Municipality Choir Jauna Muzika (artistic director and conductor Vaclovas Augustinas) – Lina Valionienė, Viktorija Šedbaraitė, Augustė Andrijauskaitė, Vaiva Joana Jakštaitė, Gabrielė Valionytė, Onutė Aleksiūnaitė, Milda Poškaitė, Justė Andrikonytė, Ūla Marija Barbora Zemeckytė, Deimantė Motiejūnaitė, Beata Rapalavičiūtė, Justinas Šaltenis, Deividas Janušas, Domantas Balsas, Romas Makarevičius, Dainius Balsys, Tomas Kreimeris, Mantas Gontis, Justinas Valaitis, Linas Zdanys
Production assistant: Gina Busko
The opera libretto was translated into English by Julius Keleras
Producer: Operomanija
Co-producer: Vilnius Old Theatre
Partners: Lithuanian Academy of Music and Theatre, Klaipėda Puppet Theatre, New Theatre, Lithuanian Composers’ Union
⚫️ Tickets: https://www.bilietai.lt/eng/search:opera%20j%C5%ABrat%C4%97/
Advertisement
Event Venue & Nearby Stays
Vilniaus senasis teatras, Basanaviciaus str. 13,Vilnius, Lithuania
Tickets
