Advertisement
[Please scroll down for English text]Maloniai kviečiame į personalinę Mortos Jonynaitės parodos „Lengvas lietus su dideliais lašais“ atidarymą lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 18 val. „Drifts“ galerijoje.
𝘛𝘰𝘬𝘪𝘰𝘮𝘪𝘴 𝘢𝘬𝘪𝘮𝘪𝘳𝘬𝘰𝘮𝘪𝘴 𝘫𝘪 𝘨𝘢𝘭𝘷𝘰𝘫𝘢, 𝘬𝘢𝘥 𝘫𝘰𝘴 𝘨𝘺𝘷𝘦𝘯𝘪𝘮𝘢𝘴 𝘨𝘢𝘭ė𝘵ų 𝘣ū𝘵𝘪 𝘱𝘢𝘷𝘢𝘪𝘻𝘥𝘶𝘰𝘵𝘢𝘴 𝘥𝘷𝘪𝘦𝘮 𝘢š𝘪𝘮𝘪𝘴, 𝘷𝘪𝘦𝘯𝘢 𝘩𝘰𝘳𝘪𝘻𝘰𝘯𝘵𝘢𝘭𝘪𝘢, 𝘳𝘰𝘥𝘢𝘯č𝘪𝘢 𝘷𝘪𝘴𝘬ą, 𝘬𝘢𝘴 𝘫𝘢𝘪 𝘯𝘶𝘵𝘪𝘬𝘰, 𝘬ą 𝘮𝘢𝘵ė, 𝘬ą 𝘨𝘪𝘳𝘥ė𝘫𝘰, 𝘬𝘪𝘦𝘬𝘷𝘪𝘦𝘯ą 𝘢𝘬𝘪𝘮𝘪𝘳𝘬ą, 𝘪𝘳 𝘢𝘯𝘵𝘳𝘢 𝘷𝘦𝘳𝘵𝘪𝘬𝘢𝘭𝘪𝘢, 𝘬𝘶𝘳 𝘣ū𝘵ų 𝘵𝘪𝘬 𝘬𝘦𝘭𝘪 𝘷𝘢𝘪𝘻𝘥𝘪𝘯𝘪𝘢𝘪, 𝘱𝘢𝘯𝘢𝘳𝘥𝘪𝘯𝘢𝘯𝘵𝘺𝘴 į 𝘯𝘢𝘬𝘵į.
- Annie Ernaux, „Metai“, vertė Greta Štikelytė
Personalinėje Mortos Jonynaitės parodoje „Lengvas lietus su dideliais lašais“ susikryžiuoja skirtingos atmintys, panašiai kaip Nobelio literatūros premijos laureatės Annie Ernaux kūrinyje „Metai“. Viena jų – asmeninė, išgyventa protagonistės skirtingais gyvenimo etapais. Apsitrynusi ir išblukusi, ji pasireiškia per atsiminimų nuotrupas, kurias pasakotoja sijoja didžiuliame laiko siete. Kita – kolektyvinė. Joje susimaišo praėjusio grupinio laiko nuolaužos ir kartų kaitos siūlai, sukurdami bendrą tarpusavyje susijusių individų audinio paveikslą. Šios dvi atmintys audžia prisiminimų tinklą, kuriame viena tampa kita, asmeniška persidengia su bendražmogiška.
Įvairiomis audimo technikomis sukurti Mortos kūriniai pareikalavo daug fizinės ištvermės ir yra nuoseklaus atsidavimo įrodymas. Atkaklus darbas yra svarbus jų skleidžiamos energijos ingredientas, susiejantis autorės kūrinius su praeities audėjų darbais. Senovėje Lietuvoje ir kitose šalyse paprastai buvo praktikuojama kolektyvinė audinių ir rankdarbių gamyba, tačiau iš šio proceso išliko vos keli vardai – dauguma jų buvo išėsdinti laiko srovės. Taip audinys tampa laiko tiltu, jungiančiu praeities ir dabarties kartas, kolektyvinę ir asmeninę patirtį.
Menininkės kūriniai pasižymi lengvumu. Savo pastelinėmis, tarsi išblukusiomis spalvomis ir nuorodomis į peizažus jie primena išaustas akvareles. Kūriniai pakibę ore arba tįso tarytum kasdienio naudojimo daiktai. Jie paprasti ir nepretenzingi, egzistuojantys kaip individai, tačiau linkę burtis į grupę. Morta išgauna jų balsus sklandžiai derindama ornamentus bei spalvas ir prakalbina juos sutartinai arba po vieną.
Mortai svarbi moters kūrėjos tema. Ji seka pasakojimus, panašiai kaip Ernaux, tik pasitelkdama į pagalbą ne tekstą, o tekstilę (prisiminkime, kad žodžių „tekstas“ ir „tekstilė“ šaknis ta pati). Menininkė užsimena apie konkrečias patirtis, palikusias žymių jos atminties žemėlapyje. Pasakojimas dažnai sinkopinis ir fragmentuotas, nukeliantis į skirtingus autorės praeities etapus. Apie moteriškumą byloja tūkstančiais švelnių prisilietimų nuliesti audiniai, o apie moters patirtis visuomenėje kalba atskiri kūriniai, pavyzdžiui, 𝘊𝘩𝘪𝘮𝘦𝘳𝘰𝘴 arba 𝘗𝘪𝘯𝘬 𝘚𝘵𝘳𝘦𝘦𝘵 𝘉𝘰𝘺𝘴.
Parodoje dominuoja muzikalus poetinis kalbėjimas, nepasižymintis griežtu ritmu. Kūrinių polifonija siekiama veikiau apgaubti žiūrovę/ą ir sukurti įsimenančią patirtį, nei komunikuoti prasmes bei idėjas. Kiekvienas darbas priglunda savaip – vienų paviršiai švelnesni, kitų šiurkštesni. Tačiau visi jie išausti iš prabėgusio gyvenimo siūlų. Galbūt taikliau nei šis tekstas parodos įspūdį nusako trumpas, bet jautrus Ernaux romano pabaigoje sutinkamas eilėraščio fragmentas:
𝘗𝘳𝘪𝘴𝘪š𝘭𝘪𝘦𝘫𝘢𝘶 𝘱𝘳𝘪𝘦 𝘱𝘢𝘴𝘢𝘶𝘭𝘪𝘰 𝘨𝘳𝘰ž𝘪𝘰
𝘐𝘳 į 𝘳𝘢𝘯𝘬𝘢𝘴 𝘴𝘶ė𝘮𝘪𝘢𝘶 𝘮𝘦𝘵ų 𝘭𝘢𝘪𝘬ų 𝘬𝘷𝘢𝘱𝘶𝘴
Parodos kuratorius: Paulius Andriuškevičius
Grafinis dizainas: Jurgis Griškevičius
Tekstų redagavimas: Dangė Vitkienė
Tekstų vertimas: Paulius Balčytis
Šviesų dailininkas Ugnius Tuleikis
Techninė pagalba: Matas Janušonis, Unė Jonynaitė
Medžio konstrukcijos: Dovas Vyšniauskas
Transportas: Movie Wheels
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Integrity PR.
~ ~ ~ ~ ~
We kindly invite you to the opening of exhibition 𝘓𝘪𝘨𝘩𝘵 𝘙𝘢𝘪𝘯 𝘸𝘪𝘵𝘩 𝘉𝘪𝘨 𝘋𝘳𝘰𝘱𝘴 at Drifts Gallery (T. Vrublevskio str. 6-2) on Thursday, 14 November, at 6 pm.
𝘈𝘵 𝘵𝘩𝘦𝘴𝘦 𝘮𝘰𝘮𝘦𝘯𝘵𝘴 𝘴𝘩𝘦 𝘵𝘩𝘪𝘯𝘬𝘴 𝘵𝘩𝘢𝘵 𝘩𝘦𝘳 𝘭𝘪𝘧𝘦 𝘤𝘰𝘶𝘭𝘥 𝘣𝘦 𝘥𝘳𝘢𝘸𝘯 𝘢𝘴 𝘵𝘸𝘰 𝘪𝘯𝘵𝘦𝘳𝘴𝘦𝘤𝘵𝘪𝘯𝘨 𝘭𝘪𝘯𝘦𝘴: 𝘰𝘯𝘦 𝘩𝘰𝘳𝘪𝘻𝘰𝘯𝘵𝘢𝘭, 𝘸𝘩𝘪𝘤𝘩 𝘤𝘩𝘢𝘳𝘵𝘴 𝘦𝘷𝘦𝘳𝘺𝘵𝘩𝘪𝘯𝘨 𝘵𝘩𝘢𝘵 𝘩𝘢𝘴 𝘩𝘢𝘱𝘱𝘦𝘯𝘦𝘥 𝘵𝘰 𝘩𝘦𝘳, 𝘦𝘷𝘦𝘳𝘺𝘵𝘩𝘪𝘯𝘨 𝘴𝘩𝘦’𝘴 𝘴𝘦𝘦𝘯 𝘰𝘳 𝘩𝘦𝘢𝘳𝘥 𝘢𝘵 𝘦𝘷𝘦𝘳𝘺 𝘪𝘯𝘴𝘵𝘢𝘯𝘵, 𝘢𝘯𝘥 𝘵𝘩𝘦 𝘰𝘵𝘩𝘦𝘳 𝘷𝘦𝘳𝘵𝘪𝘤𝘢𝘭, 𝘸𝘪𝘵𝘩 𝘰𝘯𝘭𝘺 𝘢 𝘧𝘦𝘸 𝘪𝘮𝘢𝘨𝘦𝘴 𝘤𝘭𝘪𝘯𝘨𝘪𝘯𝘨 𝘵𝘰 𝘪𝘵, 𝘴𝘱𝘪𝘳𝘢𝘭𝘭𝘪𝘯𝘨 𝘥𝘰𝘸𝘯 𝘪𝘯𝘵𝘰 𝘥𝘢𝘳𝘬𝘯𝘦𝘴𝘴.
- Annie Ernaux The Years
Morta Jonynaitė’s solo exhibition 𝘓𝘪𝘨𝘩𝘵 𝘙𝘢𝘪𝘯 𝘸𝘪𝘵𝘩 𝘉𝘪𝘨 𝘋𝘳𝘰𝘱𝘴 is akin to 𝘛𝘩𝘦 𝘠𝘦𝘢𝘳𝘴, a novel by Nobel Prize for Literature winner Annie Ernaux, in that it presents an intersection of two different types of memory. One is personal, pertaining to the protagonist’s experiences at different stages in her life. Worn and faded, it manifests as fragments of memories the narrator picks through in the vast sieve of time. The other is collective. It brings together pieces of communal past time and weaves the threads of generational change into a shared fabric of interconnected individuals. These two types of memories form a web of recollections where one becomes another, where the personal overlaps with the collective, and the individual with the universal.
Created using a variety of weaving techniques, Morta’s works were physically laborious. They are proof of consistent effort and dedication. This persistent toil is an important ingredient in the energy field of these works, tying them in with the creations of past weavers. Like many other countries, in ancient Lithuania, fabrics and handicrafts were often produced collectively. Only a handful of names involved in this process have been recorded, the rest lost to the sands of time. The fabric therefore becomes a bridge across time, connecting past and present generations, collective and personal experiences.
The artist’s works demonstrate a certain lightness. They are almost like woven watercolours, both thanks to their faded pastel colours, and their references to landscapes. They are either suspended mid-air or laid down like everyday objects. Simple and unpretentious, they exist as individuals but tend to form groups. Morta draws out their voices by seamlessly combining ornaments and colours, letting them speak both in unison and one-by-one.
The theme of the female creator is important to Morta. She tells stories in a similar way to Ernaux, only through textiles rather than text (notably, both words share the same root). She alludes to specific experiences that have left a mark in her memory map. The narrative is often syncopated and fragmented, taking us back to various times in the artist’s past. The fabrics, handled with thousands of delicate touches, evoke femininity, while certain works, such as 𝘊𝘩𝘪𝘮𝘦𝘳𝘢𝘴 or 𝘗𝘪𝘯𝘬 𝘚𝘵𝘳𝘦𝘦𝘵 𝘉𝘰𝘺𝘴, speak of women’s experiences in society.
A musical, poetic language with no strict rhythm dominates in the exhibition. The polyphonic collection of works is aimed at enveloping the viewer and creating a memorable experience rather than communicating meanings and ideas. Each work feels different to the touch – some have softer surfaces, others are rougher. All of them, however, are woven from the threads of lived experience. Perhaps more aptly than this text, the impression of the exhibition is conveyed by the brief yet poignant lines of the poem found at the end of Erneaux’s novel:
𝘐 𝘭𝘦𝘢𝘯𝘦𝘥 𝘢𝘨𝘢𝘪𝘯𝘴𝘵 𝘵𝘩𝘦 𝘣𝘦𝘢𝘶𝘵𝘺 𝘰𝘧 𝘵𝘩𝘦 𝘸𝘰𝘳𝘭𝘥
𝘈𝘯𝘥 𝘐 𝘩𝘦𝘭𝘥 𝘵𝘩𝘦 𝘴𝘮𝘦𝘭𝘭 𝘰𝘧 𝘵𝘩𝘦 𝘴𝘦𝘢𝘴𝘰𝘯𝘴 𝘪𝘯 𝘮𝘺 𝘩𝘢𝘯𝘥𝘴
Curated by: Paulius Andriuškevičius
Graphic design by: Jurgis Griškevičius
Text editing and translation by: Dangė Vitkienė, Paulius Balčytis
Lighting Designer: Ugnius Tuleikis
Technical Support: Matas Janušonis, Unė Jonynaitė
Wooden Constructions: Dovas Vyšniauskas
Transportation: Movie Wheels
The exhibition is financed and supported by the Lithuanian Council for Culture, Integrity PR
Advertisement
Event Venue & Nearby Stays
T. Vrublevskio g. 6-2, Vilnius, Lithuania
