Advertisement
SCROLL DOWN FOR ENGLISH------->Rugsėjo 11 d., ketvirtadienį, 18 val. „Editorial” atidaroma paroda „Dantratis, darbščios rankos ir pavargusi parodos lankytoja”. Ši paroda yra Vilniaus galerijų savaitgalio programos dalis. Atidarymo metu vyks kuratorės Vaidos Stepanovaitės vedama ekskursija po parodą.
Viskas prasidėjo nuo Pramonės, prekybos ir amatų rūmuose Kaune užtiktos freskos. Joje – trys galingi bemarškiniai vyrai, įsikibę į dantratį. Šalia etiketės nėra, bet paklausinėjus pavyksta sužinoti, kad tai – Lietuvos meno istorijos grando Petro Kalpoko freska pavadinimu „Darbas”, įgyvendinta 1938 metais. Freska įamžino dirbantį žmogų: kūnas produktyvus, išgrynintas funkcijai, rankos tapusios darbo įrankiu nelyg tas dantratis gamybinėje juostoje.
Bet pažiūrėkime, kas vyksta už šios freskos. Simbolinių peizažų tapytojas ir tapybos dėstytojas apsiima monumentaliais komerciniais užsakymais, kad pasilengvintų gan skurdžią buitį (šaltiniai sako, kad atlygis už „Darbą” padėjo pasistatyti namą Kaune). Kalpokas parengia eskizus, stojasi ant pastolių ir tapo, trindamas raudoniu išmuštus delnus ir marškinių rankove valydamasis lengvą prakaitą nuo kaktos. Jis nežino, kad vos spėjo įamžinti darbą prieš sovietmečio atneštas didžias ideologines permainas. Išėjęs 1945 metais, nebepamatys, kuo taps darbas – veiksmas, idėja, bendrabūvis – po šio bei praeito amžiaus suiručių ir perversmų, technologijų ir verčių kaitos.
Paroda „Dantratis, darbščios rankos ir pavargusi parodos lankytoja” yra apie tai, kaip rašoma meno ir darbo istorija. Apie tai, kas nerimastingai kyšo iš po laiko aptrintų ar pernelyg nuglotnintų paviršių. Taip pat, apie dirbantį kūną. Niežtintį nepatogioje ofiso kėdeje, džiūstančiomis akimis sekantį laptopo pelę. Sopantį prie audimo staklių, kalantį pleištą ir vinį, stirstantį nešildomoje studijoje nebeveikiančios sovietinės gamyklos antrame aukšte. Galiausiai, apie pačias dirbančiąsias: archyvares, laiškų skaitytojas ir rašytojas, biudžetų matuotojas, menininkes, jų vaikų aukles ir šeiminykščius, po ilgos darbo dienos į parodą užėjusias lankytojas, ieškančias kur prisėsti, bei jas nemačiomis stebinčias parodų prižiūrėtojas.
Parodoje dalyvauja menininkės ir menininkai Agnė Bagdžiūnaitė ir Petras Kalpokas, Irena Haiduk, Morta Jonynaitė, Tomasz Kobialka, Ieva Rižė, Șerban Savu. Parodą kuruoja Vaida Stepanovaitė. Petro Kalpoko freską „Darbas” tiria Agnė Bagdžiūnaitė. Parodos architektūrą kuria Gabrielė Černiavskaja. Architektūros techniniu įgyvendinimu rūpinasi Matas Šatūnas. Komunikacijos dizainą kuria Nerijus Rimkus. Tekstus verčia ir koreguoja Rosana Lukauskaitė ir Joseph Everatt. Parodą prižiūri ir lankytojus pasitinka Anna Chostegian.
Dalyvės ir dalyviai dėkoja IDEA Foundation (Rumunijos paviljono Venecijos bienalėje 2024 m. iniciatoriams), Meno darbuotojų profesinei sąjungai, Rupert, Edgarui Gerasimovičiui, Nidos meno kolonijai, FINTA+ BAUEN kolektyvui, Radio Web MACBA, Conditions Studio Programme ir Yuri Pattison, Vitalijai Jasaitei ir Neringai Černiauskaitei, Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos skyriaus darbuotojams už geranorišką pagalbą ieškant medžiagos apie P. Kalpoko gyvenimą ir kūrybą Kaune.
Parodą galima aplankyti „Editorial” (Latako g. 3, Vilnius) III-V 15-19 val., VI 12-16 val. iki spalio 31 d.
Parodą lydės renginių programa, sekite informaciją.
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
***
On Thursday, 11 September, at 6pm, Editorial will open the exhibition ‘The Gearwheel, Hardworking Hands, and the Tired Exhibition Visitor’. This exhibition is part of the Vilnius Gallery Weekend programme.
During the opening, a guided tour of the exhibition will be given by the curator Vaida Stepanovaitė.
Everything started with stumbling on a fresco at the Chamber of Commerce, Industry and Trade in Kaunas, a city in the middle of Lithuania. The fresco depicts three mighty, shirtless men pushing a gearwheel together. There is no caption to it, but on asking around, we can find out that the fresco was painted in 1938 by Petras Kalpokas, a significant name in Lithuanian art history, and it is called Labour. The fresco monumentalises the person at work: the body is productive, stripped down to its function, the hands having become a work tool not unlike the gearwheel on a production line.
But let us look at what was going on behind this fresco. The teacher of painting and painter of symbolic landscapes used to take on large commercial commissions to improve his rather meagre living conditions (sources divulge that the fee for Labour went into building his house in Kaunas). Kalpokas prepared sketches, climbed on to scaffolding, and painted, rubbing his reddened palms and wiping the sweat from his forehead with the sleeve of his shirt. He was unaware that he had barely managed to depict labour before the great ideological shift brought about by Soviet times. Having passed away in 1945, he did not witness what became of labour – the action, the ideas, the basis for collectivity – following the turmoil and upheavals, the shifts in modes of valuation, and technology, in the last and the current centuries.
The exhibition ‘The Gearwheel, Hardworking Hands, and the Tired Exhibition Visitor’ is about how the history of art and labour is written. It is about what peeks anxiously through surfaces that are worn out or overpolished by the passing of time. It is also about the body at work, itching in its uncomfortable office chair, following the blinking cursor of the laptop with dry eyes. The body sore from the loom, hammering a wedge and a nail, languishing in an unheated studio in a now-defunct Soviet factory. Finally, the exhibition is about workers: the archivists, the readers and writers of letters, the budget calculators, the artists, their childminders and family members, the visitors who drop in on the exhibition after a long day at work, looking for a place to sit, and the exhibition attendants who are quietly observing them.
The exhibition features the artists Agnė Bagdžiūnaitė and Petras Kalpokas, Irena Haiduk, Morta Jonynaitė, Tomasz Kobialka, Ieva Rižė, and Șerban Savu. It is curated by Vaida Stepanovaitė. The fresco Labour by Petras Kalpokas was researched by Agnė Bagdžiūnaitė. The exhibition architecture was designed by Gabrielė Černiavskaja, with technical implementation by Matas Šatūnas. Communication design was by Nerijus Rimkus. The texts were translated and edited by Rosana Lukauskaitė and Joseph Everatt. The exhibition is overseen and visitors welcomed by Anna Chostegian.
The participants would like to thank the IDEA Foundation (the initiators of the Romanian Pavilion at the 2024 Venice Biennale), the Art Workers’ Union of Lithuania, Rupert, Edgaras Gerasimovičius, Nida Art Colony, FINTA+ BAUEN, Radio Web MACBA, Conditions Studio Programme and Yuri Pattison, Vitalija Jasaitė and Neringa Černiauskaitė, and the Staff of the Kaunas Studies Department of the Oak Grove (Ąžuolynas) Kaunas County Public Library for their kind assistance in finding materials about the life and work of Petras Kalpokas in Kaunas.
The exhibition can be visited at Editorial (Latako St. 3, Vilnius) Wed–Fri 3–7 pm, Sat 12–4 pm, until October 31.
The exhibition will be accompanied by a program of events – follow for updates.
The exhibition is funded by the Lithuanian Council for Culture and the Vilnius City Municipality.
Advertisement
Event Venue & Nearby Stays
Editorial, Latako gatvė 3, LT-01125 Vilnius, Lietuva, Vilnius, Lithuania
