Advertisement
Seminaro metu kalbėsime apie stiprias emocijas – pyktį, agresiją ir apie savęs pajautimą nustatant sveikas ribas socialiniame kontekste.Seminaras vyks Vilniuje.
Data: lapkričio 10 d. (sekmadienis, 12.00 - 18.00 val.)
Kodėl pykstame, kas slepiasi po pykčiu ir kaip galime padėti sau?
Kokie yra "sveiki" pykčio išraiškos būdai ir kiti pykčio aspektai?
Kuo skiriasi agresija nuo smurto?
Kuo mums gali būti naudinga agresija ir kaip ją išlaisvinti bei tinkamai išreiškus tenkinti savus poreikius siekiant kokybiškesnio gyvenimo?
Seminaro metu turėsite galimybę susipažinti su dailės terapijos metodais savų ribų tyrinėjimui, pykčio, agresijos atpažinimui ir išraiškai.
Kviečiame Jus atvykti ir susipažinti su dailės terapiniu aspektu iš arčiau. Dailės terapijos metodai nereikalauja jokių specialių meninių sugebėjimų - svarbus pats kūrybinis procesas.
Etimologiškai, žodis - agresija - kilęs iš lotynų kalbos - ad-gressere -, o tai reiškia "perkelti į" – tai judėti į kitą arba kontakto kryptimi judėti. Kodėl mes sutelkiame dėmesį į tai, kad agresija yra veiksmas? Faktas yra tas, kad mūsų ir daugelyje kitų kultūrų agresija turi neigiamą reikšmę, t. y. mes esame įpratę agresiją laikyti kažkuo neigiamu, be to, dažnai agresijos metu mes vadiname smurtą, žiaurumą. Ir tai yra blogai, todėl agresija taip pat negali būti parodyta. Štai jūsų pirmieji socialiniai tabu! Tuo tarpu žodis "smurtas" kilęs iš lotynų kalbos, kuris reiškia "priversti arba veikiantis jėgos." Ar jaučiamas skirtumas? Taigi: agresija nėra lygi smurtui.
„Agresija, kaip kontakto su realybe būdas, neturėtų būti siejama su prievarta, - teigia geštalto terapijos atstovė, seksoterapeutė Brigitta Martel. – Ji leidžia išsaugoti seksualumą ir priimti kitą žmogų, nepaverčiant jo objektu.“
Kuo sveika agresija skiriasi nuo prievartos?
Pirmas kriterijus – galios jausmas arba negalios ar visgalystės jausmas.
Negalios ir visagalystės jausmai susiję su prievarta, o galios – su sveika agresija. Prievartą, susijusią su visagalio jausmu, galima apibūdinti taip: „jeigu ko nors noriu, tą ir darau, nepaisydamas, ar kitas sutinka.“ Negalios situacijoje prievartautojas siekia pakenkti ar net panaudoti fizinę jėgą, nes negali gauti to, ko nori, dėl to, jog yra ignoruojamas arba jam nėra ko prarasti. Šiuo atveju pagrindinė motyvacija – išreikšti pyktį. O jeigu mes jaučiame galią, esame pajėgūs ką nors nuveikti, todėl priimame kitą žmogų ne tam, kad jam pakenktume, o tam, kad tampume jam svarbūs.
Antras kriterijus – elgesys, laikantis įstatymų ir visuomenėje priimtų normų.
Prievarta visada yra už įstatymo bei taisyklių, kurios reguliuoja žmonių tarpusavio santykius visuomenėje, ribų. Sveika agresija gi gerbia šias ribas ir gali reikštis nepažeidžiant įstatymų. Beje, kiekvieno mūsų ribų suvokimas yra savitas, paveldėtas iš šeimos. Todėl kartais jis nėra toks pat kaip pva. gyvenimo partnerio: vieniems pakeltas balso tonas jau yra agresijos apraiška, kitam – tai normalus bendravimo būdas šeimoje.
Trečia kriterijus – supratimas, kas tai yra kontaktas.
Sveika agresija pasireiškia tuomet, kai mes suvokiame žmogų, su kuriuo norime, būti kaip atskirą individą, turintį savų interesų, planų, troškimų. Prievarta, priešingai, nevertina kito žmogaus, jis tampa tik objektu, tad į jo norus nėra ko atsižvelgti. Be to, agresija yra viena visaverčio kontakto sąlygų, o prievarta jį griauna.
Kodėl agresija būtina?
Geštalto terapijos pradininkas Fritzas Perlzas teigė, kad agresija itin svarbi asmenybei formuojantis. Sveika agresija būtina, kad gyventume, tačiau dar labiau ji reikalinga, jei norime pvz. mėgautis seksu poroje. Beje, problemų kelia ne sveika agresija, o iškreiptas agresyvaus prado naudojimas. Žinoma, ir švelnumas bei artumas yra seksualumo dalis, tačiau be reikiamo agresijos lygio seksualumas gęsta. Tačiau jei agresija per stipriai išreikšta, galime patekti į seksualinės prievartos pinkles.
Ribos
Pavyzdyje, kuriame atskiriame agresiją ir smurtą – sinonimas yra sienos arba riba. Be aiškauss savo ribų suvokimo, mes prarandame save, prarandame ryšį su savimi ir su kitais. Tikrasis susitikimas kyla tik esant riboms, kitaip jis virsta susijungimu (susiliejimu). Riba atlieka dvi funkcijas: viena vertus, ji atskiria mus nuo išorinės aplinkos, kita vertus - tai yra kontaktų vieta ir mainai su šia aplinka.
..............................................................................................................
Seminaro kaina: 105 Eur (8 akad.val.) – įskaičiuota visa seminaro programa bei visos reikiamos priemonės.
Bus išduodami dalyvių pažymėjimai.
Dalyvių skaičius seminare ribotas!
Todėl būtina registracija iš anksto.
Registracijos patvirtinimui reikalingas 55 Eur registracijos mokestis į mūsų studijos sąskaitą. Likusią sumą (50 Eur) bus galima sumokėti atvykus į seminarą grynaisiais arba pavedimu.
Mūsų studijos rekvizitai:
VšĮ SAVĘS PAŽINIMO IR SAVIRAIŠKOS STUDIJA
Įmonės kodas: 303011485
a.s LT957044060007887398
Registracija vyksta el.p.: [email protected]
Tel. pasiteirauti: 868444109
Studijos adresas: Vytenio g. 10, Vilnius (atskiras įėjimas iš kiemo pusės).
.....................................................................................................................
Lektorė: Dainora Matiukė – edukologė, dailės didaktikos specialistė, dailės pedagogė, kvalifikuota dailės terapijos ir geštalto terapijos praktikė, dailės saviraiškos ir dailės terapijos užsiėmimų vadovė. Dainora jau 18 metų dirba pedagoginį darbą, veda dailės saviraiškos ir dailės terapijos užsiėmimus vaikams bei suaugusiems, konsultuoja šeimas, paauglius ir suaugusius. Taip pat - viena iš VšĮ "Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos" įkūrėjų, nuolat besidominti savęs pažinimu bei asmeniniu augimu, visas įgytas žinias praktiškai taikanti savo darbe ir asmeniniame gyvenime. Dainora - sertifikuota "Eneagramos" (unikalaus savęs ir kitų pažinimo metodo) meistrė, savo darbe naudojanti projektyvią psichologinę metodiką - metaforines asociatyvines kortas (šios metodikos mokėsi pas pirmtaką, OH kortų serijos leidėją, psichoterapeutą Moritz Egetmeyer (Vokietija).
Advertisement
Event Venue & Nearby Stays
Vytenio g. 10, Vilnius, Lithuania
