LEONOM | TAKAYOSHI TSUCHIDA | TARA HIRATA
GRĮŽIMAS NAMO | 52 HZ | KALBUOSI SU TAVIMI

Japonija

LEONOM- Grįžimas namo
Tai kūrinys, įkvėptas kelionės, kurios metu gimstama ir grįžtama į tėvynę – gyvenimą. Šiame spektaklyje vaizduojamame procese gimstama ląstele, kasdien gyvenama visuomenės struktūroje, kol galiausiai grįžtama į žemę. Reginiai primena mikroorganizmus potvynio lygumose ir bangą, švelniai glostančią vandenyno paviršių, užfiksuojant šiuos momentus su rūpesčiu bei subtilumu.
Choreografija, koncepcija, atlikimas: Momoko Ishikuro, Namiko Yamada
Trukmė: 15 min.
„Leonom“ yra Momoko Ishikuro įkurta šokio trupė, orientuota į originalios metodikos tyrimą ir šokio kultūros populiarinimą Japonijoje. Nuolat rengdamas savo šokėjų repeticijas ir bendradarbiaudamas su kitų sričių menininkais, kolektyvas siekia gilinti savo unikalią pasaulėžiūrą. Be scenos pasirodymų, „Leonom“ reguliariai stebina improvizacijomis miesto aplinkoje, įskaitant restoranus ir kitas viešąsias erdves.

TAKAYOSHI TSUCHIDA- 52 HZ
Patyręs artimojo netektį, spektaklio autorius Takayoshi Tsuchida pradėjo svarstyti apie balsus, kurių daugiau niekada nebegirdės.
Jį sudomino legenda apie „52 hercų banginį“, vadinamą „vienišiausiu banginiu pasaulyje“. Visgi T. Tsuchida abejoja, ar šis banginis tikrai yra visiškai vienišas.
Jis sako: „Visi širdyje turime balsą, kurio kartais niekas negali girdėti. Todėl man tikriausiai reikia toliau šokti.“
Choreografija, koncepcija, atlikimas: Takayoshi Tsuchida
Trukmė: 9 min. 30 sek.
Takayoshi Tsuchida – šokėjas ir choreografas, gyvenantis Niigatoje, Japonijoje. 2012 m. dirbo šiuolaikinio šokio trupėje „Noism“ Niigatos miesto teatre „Ryu-topia“ (režisierius Jo Kanamori). 2018–2020 m. buvo atrinktas Japonijos vyriausybės Kultūros reikalų agentūros ir pagal Japonijos vyriausybės remiamą programą „Program of Overseas Study for Upcoming Artists“ atvyko į Berlyną, Vokietiją. 2021 m. kaip svečias šoko projekte „Fabula Collective“ Naujajame nacionaliniame teatre Tokijuje. 2023 m. kaip choreografas pelnė pirmą vietą Nakano šokio konkurse Tokijuje. 2024 m. kaip solistas užėmė pirmą vietą šokio festivalio SAI konkurse. Jį atrinko žiuri narė Birutė Letukaitė. T. Tsuchida buvo pakviestas į Azijos šokio festivalį. Dabar Takayoshi Tsuchida yra šokio trupės „NEphRiTE“ vadovas ir valdo savo svečių namus, kuriuose siūlo rezidencijos programas menininkams.

TARA HIRATA- Kalbuosi su tavimi
Šis darbas prasidėjo nuo asmeninės netekties – artimo žmogaus mirties – kuri sukėlė staigų norą: skristi. Tas noras nebuvo pagrįstas aiškia priežastimi ar žinute. Tai buvo bežodžių jausmų ir fragmentų, pasireiškusių per kūną, rinkinys.
Spektaklio struktūra sąmoningai fragmentuota; kiekviena scena prasideda nepriklausomai. Tačiau, išdėstytos viena šalia kitos, jos rezonuoja su žiūrovo jausmais ir prisiminimais, taip leidžiant atsirasti tam tikram „vaizdui“ – ne kaip pasakojimui, o kaip įspūdžiui.
Uždavinys – ne perteikti prasmę. Choreografė siekia sutelkti dėmesį į kūną, kuris tiesiog yra čia.
Pasitelkiant tą buvimą, mėginama pasidalinti kažkuo nematomu, kažkuo ankstesniu už kalbą. Pasirodo „skrydžio“ motyvas, bet jo reikšmė paliekama neapibrėžta.
Choreografija, koncepcija, atlikimas: Tara Hirata
Trukmė: 10 min.
Tara Hirata šokti pradėjo dar ketverių. Nuo 2016 m. studijuoja šiuolaikinį šokį pas Takiko Iwabuchi Japonijos moterų fizinio lavinimo kolegijoje. Labai domisi fizine raiška ir jos įtaka, yra dalyvavusi tokių menininkų kaip Reisa Shimojima, Koichiro Tamura, Ikumi Kurosu darbuose. 2023 m. studijavo „Dėlionės principą“ (Puzzle Work) intensyvioje programoje „DIP2023“ Belgijoje, kurią vedė belgų choreografas Antonas Lachky’is. „Dėlionės principas“ apibūdinamas kaip begalinis kūno žaidimas – metodas, išlaisvinantis paslėptą kūno potencialą, pasitelkiant judesių greitį ir sudėtingumą. Studijų metais T. Hiratą giliai paveikė dadaizmas – meninė filosofija, atsiradusi ** a. 2-ojo dešimtmečio viduryje. Nuo tada ji šokį laiko „koliažo“ forma, jungiančia nesusijusius elementus, patikėdama savo kūnui išlaisvinti neišreikštas emocijas ir beprasmes mintis.
________
EN
LEONOM | TAKAYOSHI TSUCHIDA | TARA HIRATA
RETURNING HOME | 52 HZ | I AM TALKING TO YOU
Japan
LEONOM – Returning Home
This work is inspired by a journey in which one is born and returns to one’s homeland – life itself.
In this performance, one is born as a cell, lives daily within the structure of society, and ultimately returns to the earth.
The scenes resemble microorganisms in tidal flats and waves gently caressing the surface of the ocean, capturing these moments with care and subtlety.
Choreography, concept, performance: Momoko Ishikuro, Namiko Yamada
Duration: 15 min.
“Leonom” is a dance company founded by Momoko Ishikuro, focused on developing original methodology and promoting dance culture in Japan. By continuously holding rehearsals for its dancers and collaborating with artists from other fields, the collective aims to deepen its unique worldview. Beyond stage performances, “Leonom” regularly surprises audiences with improvisations in urban spaces, including restaurants and other public venues.
TAKAYOSHI TSUCHIDA – 52 Hz
After experiencing the loss of a loved one, choreographer Takayoshi Tsuchida began to reflect on voices he would never hear again.
He was drawn to the legend of the “52-hertz whale,” known as “the loneliest whale in the world.” Yet, Tsuchida doubts whether this whale is truly lonely.
He says: “In our hearts, we all have a voice that sometimes no one can hear. That’s why I probably need to keep dancing.”
Choreography, concept, performance: Takayoshi Tsuchida
Duration: 9 min. 30 sec.
Takayoshi Tsuchida is a dancer and choreographer based in Niigata, Japan. In 2012, he worked with the contemporary dance company Noism at Niigata City’s “Ryu-topia” Theatre (directed by Jo Kanamori). From 2018 to 2020, he was selected by the Agency for Cultural Affairs of Japan and, through the government-supported Program of Overseas Study for Upcoming Artists, studied in Berlin, Germany. In 2021, he performed as a guest in the Fabula Collective project at the New National Theatre in Tokyo. In 2023, he won first place as a choreographer at the Nakano Dance Competition in Tokyo. In 2024, he won first place as a soloist at the SAI Dance Festival competition, where jury member Birutė Letukaitė selected him. Tsuchida was also invited to the Asia Dance Festival. He is currently the director of the dance company NEphRiTE and runs his own guesthouse, offering residency programs for artists.

TARA HIRATA – I Am Talking to You
This work began with a personal loss – the death of someone close – which triggered a sudden desire: to fly.
That desire had no clear reason or message. It was a collection of wordless feelings and fragments, expressed through the body.
The performance is deliberately fragmented; each scene begins independently. Yet, placed side by side, they resonate with the audience’s feelings and memories, allowing a certain “image” to emerge – not as a story, but as an impression.
The aim is not to convey meaning. The choreographer seeks to focus on the body that simply is here.
Through that presence, she attempts to share something invisible, something that precedes language.
The motif of “flight” appears, but its meaning is left undefined.
Choreography, concept, performance: Tara Hirata
Duration: 10 min.
Tara Hirata began dancing at the age of four. Since 2016, she has been studying contemporary dance under Takiko Iwabuchi at Japan Women’s College of Physical Education. Deeply interested in physical expression and its effects, she has participated in works by artists such as Reisa Shimojima, Koichiro Tamura, and Ikumi Kurosu. In 2023, she studied the Puzzle Work principle in the intensive program DIP2023 in Belgium, led by Belgian choreographer Anton Lachky. Puzzle Work is described as an endless play of the body – a method that unlocks hidden bodily potential through speed and complexity of movement.
During her studies, Hirata was profoundly influenced by Dadaism – the artistic philosophy that emerged in the mid-1910s. Since then, she has regarded dance as a form of “collage,” combining unrelated elements, trusting her body to release unspoken emotions and meaningless thoughts.