Advertisement
Dabartinė Lietuvos religijotyra ėmė vystytis po 1990-ųjų, po truputį vaduodamasi iš sovietmečio paveldo, atrasdama tarptautines diskusijas ir reaguodama į nacionalinę religijos politiką. Lietuvos religijotyrininkų bendruomenė iki šiol yra negausi, bet religinius arba vienaip ar kitaip su religija susijusius reiškinius nekonfesiniuose tyrimuose neišvengiamai analizuoja daugelis įvairių disciplinų mokslininkų, atliekančių etnokultūros faktų, reiškinių ir procesų, jų kaitos ir periodizacijos, raiškos formų ir būdų šiuolaikinėse Baltijos regiono kultūrose tyrimus.Žvelgiant tiek į Lietuvos, tiek į užsienio šalių akademinį diskursą matyti, kad religija suprantama įvairiai; ši įvairovė atspindi kultūrinį ir politinį tyrimų kontekstą, skirtingas įvairių disciplinų prieigas ir konkrečių tyrimų tikslus. Vakarų akademiniame diskurse ne tik pateikta įvairių religijos ir su ja susijusių kategorijų konceptualizacijų, įvairiose disciplinose ir srityse taikomų religijos apibrėžimų, klasifikacijų ir konkrečių religijų kategorijų (liaudies, etninės, vietinės ir pan. religijos), bet jos ir nuolat kritiškai apmąstomos, išsamiai analizuojant religijos ir su ja susijusių sąvokų (magija ir kt.) formavimąsi Vakarų šalyse ir kituose pasaulio regionuose. Lietuvoje būta pavienių bandymų aptarti religijos apibrėžtis ir teorines tyrimų prielaidas, liaudies katalikybę, liaudies religingumą, užsiminta apie religijos politikos įtaką akademinėms religinių reiškinių interpretacijoms. Vis dėlto daugelyje religinius ar su religija siejamus reiškinius analizuojančių tyrimų vengiama konceptualizacijos, teorijos klausimų bei naudojamų kategorijų ir sampratų paaiškinimų.
Siekdami paskatinti dėmesį religijos konceptualizavimui etnologų ir kitas disciplinas atstovaujančių Lietuvos akademinės bendruomenės atstovų atliekamuose tyrimuose, šioje konferencijoje kviečiame pažvelgti į savo tyrimus, savo disciplinos tyrimų lauką ar tradiciją:
• Kokias eksplicitines ar numanomas religijos sampratas ir kodėl naudojame etnologiniuose, filologiniuose, istoriniuose, antropologiniuose, sociologiniuose ir kt. tyrimuose, analizuojančiuose su religija susijusius reiškinius?
• Kaip tyrimuose skiriami religiniai, dvasiniai, maginiai, kultūriniai ir kitaip apibūdinami reiškiniai ir kokios sampratos, koncepcijos, teorijos grindžia šias skirtis?
• Kaip religijos konceptualizavimas atsiskleidžia analizuojant įvairių religinių tradicijų – ikikrikščioniškos lietuvių/baltų religinės tradicijos, liaudies krikščionybės, skirtingų krikščionybės konfesijų – reiškinius?
• Kokią įtaką nekonfesiniams religijos reiškinių tyrimams daro istorinė ir dabartinė religinė aplinka, religijos politika, konfesinės perspektyvos ir sampratos? Kokia yra Lietuvos kaip šalies ir regiono dalies specifika?
• Koks yra akademinių ir neakademinių religijos sampratą naudojančių ir konstruojančių diskursų santykis? Kokios religijos sampratos išryškėja literatūros, kitų meno sričių diskurse, etninės kultūros gaivinimo praktikose, kasdienėse ir šventinėse praktikose, viešuosiuose debatuose?
• Kiek tyrimuose religija pasirodo tarsi savaime suprantama kategorija ir ką rodo šis savaime suprantamumas?
Pranešimų santraukas (pranešimo pavadinimą ir 150-200 žodžių santrauką) siųsti el. paštu adresu [email protected].
Svarbios datos:
Pranešimų santraukų laukiame iki 2024 m. spalio 15 d.
Sprendimai dėl santraukų priėmimo bus pateikti iki 2024 m. lapkričio 1 d.
Konferencijos dalyviai turės galimybę skaitytų pranešimų pagrindu parengtus straipsnius publikuoti „Res Humanitariae“ žurnale (2025 m. numeryje).
Konferenciją rengia Klaipėdos universitetas ir Lietuvos religijotyrininkų draugija. Konferencijos mokslinis ir organizacinis komitetas: prof. dr. Rimantas Balsys (KU), dr. Eglė Aleknaitė-Škarubskė (LRD ir KU), dr. Aušra Pažėraitė (LDR ir VU) ir dr. Lina Petrošienė (KU).
Advertisement
Event Venue & Nearby Stays
Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas, KU, S. Nėries gatvė 5, LT-92227 Klaipėda, Lietuva,Klaipeda, Lithuania
